Tingite valytis dantis? Mokslininkai perspėja, kad dėl to galite žymiai sunkiau sirgti COVID-19  (1)

Nevalydami dantų turėsite problemų su odontologu, tačiau prasidėjus pandemijai tai gali sukelti ir dar didesnių problemų. Daugėja įrodymų, kad prasta burnos higiena didina COVID-19 keliamą riziką.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių burnos sveikata prasta, užsikrėtus koronavirusu gali pasireikšti sunkesni simptomai. COVID-19 pacientai, kurie serga dantenų ligomis, 3,5 karto dažniau patenka į intensyviosios terapijos skyrių, palyginti su tais, kurie neturi dantenų problemų. Be to, žmones, kurių burnos higiena prasta, 4,5 karto dažniau reikia prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir jie devynis kartus dažniau miršta nuo COVID-19.

Tai gali šokiruoti, tačiau faktas, kad egzistuoja ryšys tarp burnos sveikatos ir COVID-19, mažiau stebina, jei atsižvelgsime į burnos higienos ir kitų ligų ryšį. Bloga burnos higiena siejama su daugelio kitų ligų paūmėjimu. Taip atsitinka, kai bloga higiena trunka ilgą laiką ir sukelia disbiozę, kai burnos bakterijos iš ramios būsenos tampa agresyvios.

Kai burnos bakterijų padaugėja, jos gali sukelti dantenų ligą, suardyti burnos audinius ir patekti į kraują. Patekusios į jį, bakterijos gali pasklisti po kūną ir apsigyventi įvairiuose organuose, didindamos uždegimo lygį ir ilgainiui sukeldamos įvairias specifines ir lėtines ligas.

Iš tiesų, jei taip atsitinka, beveik nėra kūno dalies, kuri negalėtų būti paveikta. Prasta burnos sveikata gali turėti įtakos širdžiai, padidinti kraujospūdį ir pabloginti diabeto būklę, nes padidėja cukraus kiekis kraujyje. Dėl to gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, artritas, inkstų ligos, kvėpavimo takų ligos ir net kai kurios neurodegeneracinės ligomis, įskaitant Alzheimerį.

Ar tas pats vyksta ir su COVID-19?

Galbūt. Lyginant su tais, kuriems pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai, žmonėms, sergantiems sunkia COVID-19 forma, padidėja specifinio uždegimo žymens (vadinamo CRP) kiekis. Kai kuriems sunkia COVID forma sergantiems žmonėms taip pat pasireiškia vadinamoji „citokinų audra“, kai imuninė sistema pradeda pernelyg aktyviai kovoti su virusu ir tuo pačiu metu kenkia paties organizmo audiniams.

 

Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių burnos sveikata prasta, taip pat kartais būna padidėjęs CRP ir citokinų kiekis – tai rodo, kad dantenų ligos gali sukelti tokį pat uolų imuninį atsaką kaip ir COVID-19 (nors ir mažesnį). Taigi, jei su šiomis dviem ligomis susiduriama tuo pačiu metu, kai kraujyje cirkuliuoja ir koronavirusas, ir agresyvios burnos bakterijos, gali būti, kad jos kartu gali pakreipti imuninį atsaką taip, kad jis pakenktų paties organizmo audiniams, o tai lemtų blogesnes pasekmes žmonėms.

Tačiau šiuo metu mažai žinome, kaip tiksliai sąveikauja burnos higiena ir COVID-19, todėl gali būti, kad jos sąveikauja ir kitais būdais, dėl kurių liga taip pat sunkėja.

Pavyzdžiui, didelė COVID-19 ir kitų virusinių kvėpavimo takų ligų problema yra bakterinės superinfekcijos. Tai atvejai, kai viruso tiesiogiai užkrėstos sritys, pavyzdžiui, plaučiai ir kvėpavimo takai, tuo pat metu yra užkrėstos bakterijomis.

Bakterinės superinfekcijos yra neretai pasireiškia COVID-19 sergantiems žmonėms, o sunkia liga sergantiems žmonėms jų pasitaiko gerokai dažniau. Tiksliai nežinoma, kokį poveikį jos turi, tačiau galima daryti prielaidą, kad šios kartu vykstančios infekcijos didina sunkios ligos ir mirties riziką. Per visą pandemijos laikotarpį tyrimais nustatyta, kad didelė dalis žmonių, mirusių nuo COVID-19 – kai kuriais atvejais 50 proc. – taip pat buvo užkrėsti ir bakterijomis.

 

Jei žmogaus burnos higiena yra prasta, tai gali padidinti superinfekcijos riziką. Prasta burnos higiena reiškia, kad burnoje yra daugiau agresyvių bakterijų, kurios gali lengvai patekti į kvėpavimo takus ir plaučius ir sukelti superinfekciją.

Be to, prasta burnos higiena taip pat gali padėti koronavirusui užkrėsti organizmą. Dantenų ligas sukeliančių bakterijų fermentai gali pakeisti burnos ir kvėpavimo takų paviršių, todėl kitiems mikrobams, pavyzdžiui, koronavirusui, lengviau prilipti prie šių paviršių ir ten augti.

 

Laikui bėgant taps aiškiau, kokią įtaką burnos sveikata turi COVID-19 ligos eigai. Gali būti, kad kai kuriems žmonėms visi šie mechanizmai veikia vienu metu.

Tačiau kol kas yra pakankamai įrodymų, kad prasta burnos higiena yra komplikacijų rizikos veiksnys sergantiesiems COVID-19, ypač tiems, kurie jau serga tokiomis ligomis kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar širdies ir kraujagyslių ligos. Prasta burnos higiena gali jas dar labiau pabloginti, nes šios ligos pačios savaime yra COVID-19 rizikos veiksnys.

Todėl kaip niekada svarbu laikytis tinkamos burnos higienos. Tai reiškia, kad dantis reikia valyti du kartus per dieną bent dvi minutes dantų pasta, kurios sudėtyje yra fluoro, ir reguliariai lankytis pas odontologą. Tikėkimės, kad koronavirusu neužsikrėsite, bet jei užsikrėsite, gera burnos higiena ir burnos priežiūra gali gerokai sumažinti sunkių simptomų atsiradimo riziką.

Parengta pagal „IFL Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(4)
(1)
(3)

Komentarai (1)