Danijos pelkėse atrasti bronzos amžiaus „galios šalmai“ – paslaptingesni, nei manyta ()
Galvos apdarai rodo, kad kultūros mainai vyko per tūkstančius kilometrų
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1942 metais, Danijos pelkėse durpių kasėjo kastuvas atsimušė į raguotą bronzinį šalmą. Ilgi, lenkti jaučio ragai buvo apvalaus, plėšraus paukščio snapu ir didelėmis akimis padabinto šalmo viršuje. Ant jo esančiuose laikikliuose galima buvo įtvirtinti plunksnas ir gal net arklio ašutų karčius.
Tolesniais kasinėjimais atskleista, kad šis įspūdingas kūrinys turėjo ir kone identišką dvynį — jis buvo tikslingai padėtas pelkėje ant medinio padėklo. Bet raguota pora nerodo, kad juos, kaip skelbia paplitęs modernus mitas, nešiojo kadaise šiose vietose gyvenę vikingai; nauja studija rodo, kad jie daug senesni.
Tyrėjai parodo, kad šalmai buvo padėti prieš beveik 3000 metų — maždaug 900 m.pr.m.e., daugiau nei 1500 metų iki čia pasirodant pirmiesiems vikingams. Komanda taip pat tvirtina, kad šalmų puošyba galėjo būti įkvėpta panašaus simbolizmo, būdingo tolimai Sardinijai. Toks ryšys būtų pirmoji sąsaja tarp dviejų, tūkstančiais kilometrų atskirtų priešistorinės Europos dalių, kas rodytų, kad galėjo būti anksčiau nežinotas jūrinis kelias Atlanto pakrante, jungiantis Skandinaviją su Viduržemio jūros regionu.
„Tai puikus straipsnis,” sako tyrime nedalyvavęs Flemmingas Kaulas, Danijos nacionalinio muziejaus archeologas. „Tai dalis akis atveriančios istorijos, kurioje regime tolimus kultūrinius kontaktus bronzos amžiuje.“
Atradus šalmus, tyrėjai spėjo, kad jie pagaminti Skandinavijos vėlyvajame bronzos amžiuje, tris šimtmečius trukusiame meninių, politinių ir religinių pokyčių periodu, prasidėjusiu apie 1000 m.pr.m.e. Tačiau be tikslios metalinių šalmų pagaminimo datos buvo sunku susieti Skandinavijos raidą su kitomis to meto Europos kultūromis.
2019 metais, kruopščiai fotografuodamas vieno iš šalmų išlenktus, tuščiavidurius bronzinius ragus, Moesgaardo muziejaus archeologė Heide Wrobel Nørgaard pastebėjo juodas organines liekanas, galbūt beržų smalos, naudotos pritvirtinti puošybinius ragų antgalius. Jai pavyko paimti du šios medžiagos mėginius ir atlikti radioaktyviosios anglies datavimą. Viksø šalmai pelkėje atsidūrė ~900 m.pr.m.e., Nørgaard su bendraautoriais rašo Praehistorische Zeitschrift.
Šie galvos apdarai turi paralelių su senoviniais skandinaviškais artefaktais, tarp kurių ir kitoje vietoje rastas šalmas, identiškas kepures dėvinčios bronzos figūrėlės, ir uolų raižiniuose pavaizduoti kariai su kone identiškais raguotais šalmais. „Jie labai panašūs,“ pažymi Nørgaard.
Aarhus universiteto archeologė Helle Vandkilde teigia, kad Skandinavijos ir Sardinijos ikonografijos panašumai rodo, kad prekeiviai iš Viduržemio jūros regiono prieš 3000 metų Skandinaviją pasiekė Atlanto pakrante, o ne sunkiu keliu per Alpes. Bronzos amžiaus Skandinavijoje beveik nebuvo metalo išteklių, tad vario ir alavo poreikis tikriausiai paskatino tolimą prekybą bei kultūros mainus.
„Šie šalmai yra naujas ženklas, rodantis, kad metalais prekiauta toliau, nei manėme,” pažymi straipsnio vyr. autorė Vandkilde. „Idėjos keliavo drauge.“
Ši data šalmus įterpia į laikus, kai Skandinavijos politinis elitas konsolidavo savo galias ir religinės idėjos traukėsi nuo Saulės garbinimo prie specifinių dievybių su gyvūnų atributais. Labiau ritualiniuose nei koviniuose šalmuose pilna gyvūniško simbolizmo. „Šalmas atstovauja visas kosmologines religines galias,” sako Kaulas. „Tai – įspūdingiausia religinės galios kepurė bronzos amžiuje.“
Vandkilde su kolegomis spėja, kad ši „galios kepurė” ir raguoti jos giminaičiai bendravo su ne šio pasaulio galybėmis pasitelkdamos vaizdus ir idėjas, importuotas iš Viduržemio kartu su bronzai gaminti naudotu variu ir alavu. Šiuos šalmus tikriausiai naudojo ištisos valdovų kartos. „Įsivaizduoju, kad su tokiais šalmais tuo pat metu rasdavosi ir naujos dinastijos,“ svarsto Vandkilde. „Jos naudoja dieviškumą sustiprinti ir legitimizuoti savo galią.“
Tuo įsitikinę ne visi. Georgo Augusto universiteto Göttingene archeologas Nicola Ialongo teigia, kad tyrimas daug ko nepaaiškina. Jei Viduržemio jūrą ir tolimą šiaurę jungė intensyvios prekybos kelias Atlanto pakrante, kodėl raguoti šalmai ir kita ikonografija randami Sardinijoje ir Skandinavijoje, bet jų nėra Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose? „Tarus, kad jūros keliautojai vyko tiesiogiai iš Sardinijos į Skandinaviją, jie turėjo sustoti pakeliui.“
Kaulas sako, kad tyrimas rodo, jog vikingai nebuvo vienintelė Skandinavijos bendruomenė su senovėje turėtais tolimais ryšiais. „Tolimi prekybiniai ir religiniai ryšiai bronzos amžiuje jau buvo. Bronzos amžius daug įdomesnis už vikingų amžių“ – įsitikinęs archeologas.
Andrew Curry
www.science.org
