Astronomai priblokšti: netoli mūsų Saulės sistemos aptiktos nežinomos kilmės radijo bangos - kas jas siunčia? (3)
Kažkas Žemės kosminėje kaimynystėje skleidžia keistus signalus, kokių dar niekada nematėme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos už 4000 šviesmečių nuo mūsų kažkas skleidžia radijo bangas. Jos trunka maždaug 30–60 sekundžių ir pasirodo 18 minučių, ryškiai pulsuodamos – tai vienas iš labiausiai šviečiančių objektų žemo dažnio radijo danguje.
Astronomai yra priblokšti, nes šios radijo bangos neatitinka nė vieno žinomo astronominio objekto. Šį reiškinį mokslininkai pavadino GLEAM-X J162759.5-523504.3.
„Mūsų stebėjimų metu šis objektas atsirasdavo ir išnykdavo per kelias valandas“, – „Science Alert“ sakė Australijos Curtin universiteto Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) astrofizikė Natasha Hurley-Walker.
„Astronomus tai šiek tiek baugina, nes danguje nėra žinoma nieko, kas taip elgtųsi.“
Tyrime kol kas spėjama, kad tai greičiausiai yra viena „mirusių“ žvaigždžių rūšių: ultramagnetinė neutroninė žvaigždė, vadinama magnetaru, arba, su mažesne tikimybe, labai įmagnetinta baltoji nykštukė. Jei tai pirmoji iš šių žvaigždžių, tai būtų pirmas kartas, kai aptikome magnetarą su labai ilgu pulsacijos periodu.
Objektai, kurie pulsuoja reguliariai arba ne taip reguliariai, kosmose yra gana dažni. Objektai, kurie netikėtai ir smarkiai pakeičia savo ryškumą, vadinami pereinamuoju reiškiniu, ir apima viską, pradedant supernovomis ir juodosiomis skylėmis, plyštančiomis žvaigždėse ir baigiant žvaigždžių žybsniais.
Pulsarai patenka į panašią kategoriją – tai neutroninės žvaigždės, kurios sukasi labai greitai ir iš savo polių išmeta ryškius radijo spinduliavimo pluoštus, todėl jie kaip švyturys praskrieja pro Žemę. Šių impulsų periodas svyruoja nuo sekundžių iki milisekundžių.
2018 m. astronomai aptiko 71 impulsą iš tos pačios dangaus vietos.
Išanalizavę signalą, jie nustatė jo buvimo vietą ir išsiaiškino, kad objektas, kad ir koks jis būtų, yra mažesnis už Saulę ir labai ryškus radijo bangomis. Jie taip pat nustatė, kad spinduliavimas yra labai poliarizuotas, o tai rodo, kad jo šaltinis turi nepaprastai stiprų magnetinį lauką, rašo „Science Alert“.
Tai leidžia daryti prielaidą apie magnetarą. Kaip jau minėta, magnetarai yra neutroninių žvaigždžių rūšis, kurios sudarytos iš kažkada buvusių masyvių žvaigždžių branduolių. Nors jų masė maždaug 2,3 karto didesė už Saulės, jie susitelkę į itin tankų vos 20 km skersmens rutulį.
Gali būti, kad objektas yra kažkas kitas, pavyzdžiui, baltoji nykštukė. Tačiau kol kas profilis geriausiai atitinka tai, ko tikėtumesi iš itin ilgo periodo magnetaro, sakė tyrėjai.