MIT sukūrė stipresnę už plieną, bet lengvą kaip plastikas medžiagą ()
„Jo savybės labai neįprastos ir mus tai labai džiugina.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
MIT chemijos inžinierių komanda sukūrė naują medžiagą stipresnę už plieną, bet vis viena lengvą kaip plastmasė.
Jei pasitvirtins, tai gali būti didžiulis medžiagų mokslo progresas, potencialiai suteikiantis automobiliams ar telefonams itin atsparią dangą. Komanda netgi tvirtina, kad ją lengva gaminti masiškai.
„Įprastai apie plastmasę negalvojame kaip apie laikančią statybinę medžiagą, bet su ši plastmasė atveria naujas galimybes,“ sakė MIT chemijos inžinerijos profesorius Michael Strano ir straipsnio apie tyrimą, išspausdinto Nature vyr. autorius.
„Jo savybės labai neįprastos ir mus tai labai džiugina“ pridūrė jis.
Dvimačiai polimerai
Komandos paslaptis – ypatingi, dvimačiai polimerai, galintys patys išsidėstyti į lapus. Daugelis polimerų, jei ne visi, gali formuoti tik vienmates grandis, kurios paskui suformuoja trimačius objektus.
Lig šiol mokslininkai manė, kad dvimačių polimerų lapų suformuoti neįmanoma. Bet Strano ir jo komandos sugebėjo atlikti būtent tai, naudodami specialų procesą, kuriame dalyvauja melaminas.
Rezultatas – itin stipri ir plona medžiaga 2DPA-1, kuri 4 - 6 kartus atsparesnė deformacijai, negu neperšaunamas stiklas. Ją dvigubai sunkiau sulaužyti nei plieną, nors tankis šešis kartus mažesnis.
„Užuot gaminę spagečius primenančias molekules, galime gaminti plokščią molekulinį lapą, kuriame molekulės susikabina dviejuose matmenyse. Šis mechanizmas spontaniškai vyksta tirpale, ir susintetinę medžiagą, galime lengvai gaminti išskirtinai stiprias plėveles.“Michael Strano
Per naują medžiagą taip pat neprasiskverbia jokios dujos, todėl ji daug geriau tinka „apsaugoti automobilių ar kitų plieno konstrukcijų metalą,“ pažymėjo Strano.
Dabar komanda tiksi sukurti dar daugiau naujų medžiagų, keisdami polimero lapų molekulinę struktūrą.
Steelen Valor
futurism.com