Metanas – tai šiltnamio efektą atmosferoje sukeliančios dujos, kurios į atmosferą įprastai patenka keliais būdais – tiek natūraliu, tiek ir dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui anglies kasyboje. Metanas yra antroje vietoje po anglies dioksido pagal tai, kiek jo į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos. Tačiau metano sukeliamas šiltnamio efekto poveikis atmosferoje yra daugiau nei 25 kartus didesnis už anglies dioksidą, praneša Europos kosmoso agentūra.

Todėl itin svarbu stebėti vietoves, kuriose metano emisijos yra išleidžiamos dėl žmogaus veiklos, o kur natūraliai išsiskiria į atmosferą pačios. Žinant, kur ir kokie kiekiai metano išskiriama dėl žmogaus veiklos, galima įgyvendinti reikšmingus pokyčius siekiant sumažinti pasaulinę klimato krizę – klimato šiltėjimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų pertekliaus atmosferoje.

Viena iš daugiausiai metano dujų išskiriančių industrijų – anglies kasyba. 33 proc. visų metano emisijų pasaulyje (2008-2017 skaičiavimais) sudarė anglies kasybos pramonė. Įprastai anglies kasimo šachtose įrengiama milžiniška ventiliacijos sistema – taip yra pašalinamos susidariusios pavojingos dujos, reguliuojama oro temperatūra ir palaikomas darbo sąlygų saugumas.

Tačiau visos „išventiliuotos“ metano dujos nekontroliuojamai patenka į atmosferą.

Remiantis Europos komisijos ir Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, net 10 daugiausiai metano išskiriančių anglies kasyklų yra Lenkijoje. Visos jos per vienerius metus (2020) į atmosferą išleido 282 300 tonų metano.

Tuo tarpu Europos kosmoso agentūros palydovas Copernicus Sentinel-5P, praskridęs virš Europos užfiksavo, kur iš tiesų metano į atmosferą išleidžiama daugiausiai.

Lesterio (JK) universiteto mokslininkai panaudojo palydove sukonstruoto Tropomi įrenginio surinktus duomenis (kuriuos apdorojo Brėmeno universitetas). Tyrimo metu paaiškėjo, kad metano koncentracijos atmosferoje iš tiesų susijusios su Lenkijoje esančiomis anglies kasyklomis – čia jos pačios didžiausios visoje Europoje (neskaitant Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos).

Vaizdai ir duomenys, kuriuos palydovas rinko 2018-2020 metais atskleidė, kad didžiausios metano emisijos užfiksuotos Aukštutinės Silezijos anglies kasyklų teritorijose, į varakus nuo Krokuvos.

Lesterio universiteto Žemės tyrimų centro mokslininkas Harjinder Sembhi teigė, kad „kai kurios kasyklos yra labai arti viena kitos, todėl atskirus emisijų šaltinius identifikuoti sudėtinga. Tačiau yra matoma didžiulė, milžiniško masto metano koncentracijos teritorija, kurioje fiksuojama vidutinė 20 ppm metano koncentracija“.

Jungtinėje Karalystėje esančio nacionalinio Žemės tyrimų centro padalinio direktorius Hartmutas Boeschas pridūrė, kad „nepaisant kai kurių atmosferinių trikdžių, pavyzdžiui, debesuotumo, buvo užfiksuota, kad didžiausios metano atmosferoje koncertracijos Lenkijoje zonos sutampa su didžiausiomis anglies kasyklų teritorijomis“.

Moksliniai tyrimai šiuo metu tęsiami siekiant išsiaiškinti tikslesnius emisijų šaltinius, o aukštos raiškos jutikliai – GHGS – esantys palydove Sentinel-5P, užtikrins individualių kasyklų metano emisijų tyrimus.

ESA Copernicus Sentinel-5P misijos vadovas Clausas Zehneris tikina, kad „šio palydovo misija patvirtino, kad jis gali būti sėkmingai panaudotas tyrimams iš kosmoso – tiek Europos, tiek viso pasaulio metano emisijų stebėsenos strategijai“. Ateityje planuojama ir anglies dioksido stebėsenos misija, kuri praplės Sentinel-5 misijos pajėgumus.

Anot mokslininkų, šis instrumentas – tai itin naudingas įrankis, kurio netrukus prireiks taikant neatidėliotinas metano emisijų mažinimo priemones bei siekiant stabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į Žemės atmosferą.

Komentarai ()