Ateivių žinutė. Po 45 metų mokslininkai skelbia, kas galėjo atsiųsti „Oho“ signalą iš giliojo kosmoso  ()

Astronomai rado galimą 1977 metais atrasto „Oho“ signalo vietą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo 1960 metų astronomai bando gauti signalą iš potencialių nežemiškų civilizacijų atstovų, tačiau kol kas nėra jokių užuominų, kad ateiviai egzistuoja. Garsiausiu „ateivių signalu“ laikomas 72 sekundžių trukmės radijo signalas, atkeliavęs iš kosmoso ir kurį 1977 metais priėmė antžeminis radijo teleskopas. Signalas, kuris buvo vadinamas „Oho“ (Wow) signalu, astronomus kiek nuvylė, nes nepasikartojo. Tačiau dabar mokslininkas Alberto Caballero iš „The Habitable Exoplanet Hunting Project“ (kuris ieško gyventi tinkamų egzoplanetų) paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad žvaigždė, panaši į mūsų Saulę, gali būti vieta, iš kurios galėtų kilti paslaptingas signalas, praneša „Inverse“.

Kas yra „Oho“ signalas?

Astronomas Jerry Eymanas atrado paslaptingą radijo signalą, kuris atskriejo iš kosmoso 1977 m. rugpjūčio 15 d. Tai atsitiko, kai Ohajo valstijos universitetui priklausantis radijo teleskopas „Big Ear“ (Didžioji ausis) skenavo dalį kosmoso, esančio Šaulio žvaigždyne. Šis signalas buvo 20 kartų stipresnis už foninę spinduliuotę. Visos jo savybės atitiko faktą, kad tai gali būti nežemiškos civilizacijos signalas.

Kitą rytą J. Eymanas atspausdino signalo įrašą, sudarytą iš simbolių grupės, ir nustebo, kiek jis atitinka teorines signalo, kurį galėjo siųsti ateiviai, charakteristikas. Todėl mokslininkas spaudinyje užrašė žodį „Oho“ (Wow). Nuo tada šis signalas taip ir vadinamas.

„Kalbant apie nežemiškos gyvybės paieškas, „Wow“ signalas vis dar laikomas geriausiu kandidatu į signalą, kurį galėtų siųsti ateiviai. Tačiau per 45 metus astronomai tokių signalų nerado“, – sako Alberto Caballero, naujojo tyrimo autorius.

Iki šiol mokslininkai panašių signalų ieškojo tik toje pačioje kosmoso srityje. Tačiau A. Caballero savo paieškas sutelkė į žvaigždes, kurios turėtų tinkamų gyventi į Žemę planetų, o jose galėtų būti gyvybė, kokią mes ją žinome.

Naudodamasis kosminio teleskopo „Gaia“ duomenimis, mokslininkas ištyrė dvi kosmoso sritis, iš kurių galėjo atkeliauti „Oho“ signalas, su tūkstančiais žvaigždžių kiekvienoje. Faktas yra tas, kad „Big Ear“ radijo teleskopas turi dvi antenas, nukreiptas skirtingomis kryptimis, ir nėra žinoma, kuri iš jų pagavo paslaptingąjį signalą.

 

Tarp tūkstančių žvaigždžių astronomas sutelkė dėmesį į G ir K klasės žvaigždes. G klasės žvaigždės yra geltonosios nykštukės, kaip ir mūsų Saulė. K klasės žvaigždės yra oranžinės nykštukės, labai panašios į Saulę ir aplink jas gali būti planetų, kuriose gyvybė gali vystytis net geresnėmis sąlygomis nei Žemėje.

Atlikdamas tyrimą Alberto Caballero atrado 66 žvaigždes tarp tūkstančių žvaigždžių, priklausančių aukščiau aprašytoms klasėms. Tačiau iš jų jis išskyrė žvaigždę, pavadintą 2MASS 19281982-2640123, kuri savo dydžiu, temperatūra ir ryškumu  kuo panašesnė į Saulę. Ši žvaigždė nuo mūsų nutolusi maždaug 1800 šviesmečių.

 

Astronomas taip pat nustatė dar 2 žvaigždes, kurios gali turėti panašų ryškumą ir temperatūrą, kaip ir Saulė. Dar 14 žvaigždžių, anot A. Caballero, gali turėti panašią temperatūrą kaip Saulės, tačiau kol kas apie jų ryškumą duomenų nėra.

„Manau, kad bet kuri iš šių 66 žvaigždžių gali būti kruopščiai ištirta. Tačiau žvaigždė 2MASS 19281982-2640123 ir kelios kitos žvaigždės turi visas galimybes, kad aplink jas sukasi potencialiai tinkamos gyventi planetos. Iš čia galėjoi ateiti signalas „Oho“, – sako A. Caballero.

Anot astronomo, jei signalas atkeliavo iš planetos, esančios šalia žvaigždės 2MASS 19281982-2640123, tada prireiks šimtų metų, kol Žemės atsakas nuskries ten.

„Siūlau sutelkti dėmesį į egzoplanetų paiešką šioje žvaigždžių sistemoje ir jų parametrų požymius, rodančius, kad ten yra nežemiška civilizacija. Tačiau neturėtumėte atmesti paieškos ir kitose sistemose, kurias aprašiau“, – sako A. Caballero.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(24)
(1)
(23)

Komentarai ()