Žmonija kaip pagrindinį energijos šaltinį vėl gali pasirinkti medieną - bent jau tada, kai genų inžinerijai pavyks išauginti naujus, stulbinančiu greičiu augančius medžius. Tiesa, deginsime ne pačius medžius, o iš medienos gautą etanolį, kuris dabar gaminamas iš grudų bei nendrių.

Medžiai, užaugantys iki 27-28 metrų aukščio ir prižiūrimi specialiose plantacijose, gali tapti šiuolaikinio kuro pakaitalu. Purdu universiteto biologai pagrindinį tokio kuro privaluma įvardina kaip labai didelį naudingumo koeficientą turinčią medžiagą.

Iki 2005 metų etanolis sudarė ne daugiau kaip 5% automobiliams naudojamo kuro JAV, tačiau išgauti kurui naudojamą spiritą sunaudota apie 13 % šalies grūdų derliaus. Iki 2030 metų amerikiečiai planuoja 30% dabartinio kuro pakeisti į bioetanolį. Tačiau norint šį tikslą pasiekti reikia surasti labiau efektyvų žaliavos šaltinį. Mokslininkai tikisi, jog juo gali tapti hibridinis topolis.

Dabartiniai tyrimai sukoncentruoti ties genetinių modifikacijų metodais, kurie tūrėtų įtakoti sintezę lignino - elemento, teigiamai įtakojančio medžio tvirtumą ir atsparumą, tačiau trukdančio išgauti celiuliozę - pagrindinę medžiagą etanolio gamybai. Mokslininkai planuoja patyrinėti kaip vienos ar kitos genetinės modifikacijos įtakotų įvairias medžių savybes, lemiančias greitą ir efektyvų jų panaudojimą kaip etanolio gamybos šaltinį. Iš esmės medžiai augdami galėtų patys sintezuoti genetiškai modifikuotą ligniną arba bet kokią kitą medžiagą, palengvinančią fermentams, naudojamiems kuro gamybos metu, priėjimą prie augalo ląstelių. Tuo pačiu ir pats modifikuotas ligininas galėtų pasitarnauti kaip automobilinio kuro alternatyvus energijos šaltinis.

Mokslininkai svajoja ne tik apie genetiškai modifikuotos medienos laimėtą konkurencinę kovą prieš grūdus ir nendres, bet ir prieš naftą. O ši mintis argumentuojama tuo, jog gaminant bioetanolį iš medienos susidaro žymiai mažiau pašalinių produktų nei kad apdirbant naftą.

Genetinės modifikacijos pasaulį išvydo ne taip jau ir senai, bet vargu ar yra pasaulyje kažkokia tais sritis, kurios ji nepalietė. Visgi dar niekas dorai nežino, kaip šios genetinės modifikacijos įtakos pasaulį ir visų mūsų gyvenimus bėgant dešimtmečiams. Tai kas susikūrė natūralios evoliucijos metu bus labai stipriai modifikuota per trumpą (evoliuciniu požiūriu) laikotarpį. Ar tai nebus priežastis naujų rušių atsiradimui ir senųjų išnykimui? Gal tai ir neskamba labai baisiai, jei kalbama tik apie kai kuriuos augalus, arba atskiras gyvūnų rūšis (bet ir tai gaila), tačiau jei tai palies mikro pasaulio atstovus - mikrobus, bakterijas ir virusus - kaži kaip prie to prisitaikys žmogus. Arba teks genetiškai modifikuoti ir patį žmogų...

 Parengta pagal:

• Спирт вместо нефти и зерна |
  http://www.popmech.ru/part/?articleid=623&rubricid=4

Komentarai (0)