Visata dvynė prieš Didįjį sprogimą?  (26)

Jeigu paklausite fiziko, kas įvyko prieš arba per Didįjį sprogimą, jis greičiausiai nesileis į ilgas diskusijas ir atsakys, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus vaizduotės. Bendroji reliatyvumo teorija šiuo atveju yra bejėgė – esant nuliniam tūriui, mes gauname tik krūvą nulių ir begalybių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau per pastaruosius kelerius metus atsirado nauja teorija, pavadinta kilpine kvantine gravitacija (LQG). Pagal šią teoriją, mūsų Visata gimė „kvantinio atšokimo“ metu kolapsavus ankstesniai visatai. Fizikus labiausiai domina, kaip galėjo atrodyti mūsų Visatos protėvė.

Alechandras Koričis (Alejandro Corichi) iš Meksikos universiteto bei Parampritas Sinhas (Parampreet Singh) iš Ontarijo Teorinės fizikos perimetro instituto išplėtojo supaprastintą LQG teorijos variantą, kuris pateikia įdomų atsakymą: ankstesnioji visata galėjo būti daug kuo panaši į mūsiškę. Mokslininkų darbas bus išspausdintas kitame „Physical Review Letters“ numeryje.

„Ši idėja svarbi tuo, jog ji padeda mums atsakyti, kas atsitiko visatai prieš Didįjį sprogimą, – pasakoja P. Sinhas. – Teoriniai modeliai, kurie gali susitvarkyti su Didžiojo sprogimo singuliarumu, nieko nepasako, koks galėjo prieš tai egzistuoti erdvėlaikis. Mūsų skaičiavimai rodo, kad ankstesnė visata primena mūsiškę“.

Pernai Pensilvanijos universiteto fizikos profesorius Martinas Bojovaldas (Martin Bojowald) panaudojo supaprastintą LQG teorijos variantą, kad įrodytų visatos egzistavimą prieš Didįjį atšokimą. Nors matematinis modelio aparatas nesusidūrė su problemomis, tačiau paaiškėjo, kad stebėdami dabartinę Visatą mes ničnieko negalėsime pasakyti apie ankstesniąją. M. Bojovaldas šį reiškinį pavadino „kosminiu užmaršumu“.

A. Koričis ir P. Sinhas žengė toliau. Aproksimavę pagrindinę lygtį, mokslininkai parodė, kad tam tikros ankstesnės visatos tūrio ir judesio kiekio fliuktuacijos sugebėjo išlikti per Didįjį atšokimą.

„Tai reiškia, jog visatoje dvynėje galiojo tie patys fizikos dėsniai“, – teigia P. Sinhas.

Galima sakyti, kad mūsų Visata, praėjus maždaug 13,7 mlrd. metų po atšokimo, turėtų būti labai panaši į ankstesniąją visatą, kai šiai buvo likę 13,7 mlrd. metų iki atšokimo. Kitaip tariant, mūsų Visata yra veidrodinis savęs pačios atspindys, o Didysis sprogimas (arba atšokimas) yra tarsi visatas skiriantis veidrodis.

„Ankstesnėje visatoje turėjo galioti tos pačios dinamikos ir Einšteino lygtys,– toliau tęsia fizikas. – Pagal mūsų modelį, mums įprasti dėsniai turi pasireikšti 100 kartų viršijus Planko skalę. Toliau medžiagos struktūra bus tokia pati, ir evoliucija vyks identiškai“.

Tyrėjai aiškina, kad visata dvynė nebūtinai turi būti visiškai identiška savo „sesutei“. Pavyzdžiui, tai nereiškia, kad ankstesnėje visatoje egzistavo ankstesnis jūs – žmogus, jau nugyvenęs savo (jūsų) gyvenimą.

„Jeigu sugebėtume itin galingu mikroskopu žvilgtelėti į tam tikras Planko skalės savybes, išvystume skirtumų, lygiai taip pat, kaip jų turi tikri dvyniai, pavyzdžiui, piršto antspaudus“, – tvirtina P. Sinhas.

Svarbu atsakyti į klausimą, ar kai kurios savybės galėjo išlikti, jeigu būtų nagrinėjamas sudėtingesnis atvejis. Pavyzdžiui, būtų įdomu sužinoti, ar ankstesnės visatos galaktikos negalėjo dabartinėje mūsų Visatoje palikti pėdsakų, kurie lemtų identišką arba panašų galaktikų formavimąsi.

Visai įmanoma, kad A. Koričio ir P. Sinho teorija netgi numatys, kaip turėtų atrodyti mūsų Visata ateityje. Priklausomai nuo dabartinio plėtimosi greičio, apibendrintasis mokslininkų modelis gali parodyti, jog mūsiškės Visatos laukia kolapsas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (26)

Susijusios žymos: