Žmonės galės išsiauginti atsarginių organų (7)
Mokslininkai jau vykdo žmogaus organizmo „atsarginių dalių“ bandymus.
Britų mokslininkas, pirmasis pradėjęs „auginti“ vaikus mėgintuvėliuose, prognozuoja, kad kamieninių ląstelių technologija suteiks galimybę išsiauginti praktiškai visų žmogaus organų atsarginių dalių, rašo dienraštis „The Sunday Times“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak 82 metų Roberto Edwardso, naujoji regeneracinės medicinos šaka leis naudoti nuosavas pacientų ląsteles širdžiai, kepenims ar inkstams su jų kraujo sistemomis išsiauginti, kad jomis būtų galima pakeisti nesveikus organus.
Tokie medicinos pasiekimai išvaduos nuo transplantavimo operacijų būtinybės ir suteiks galimybę regeneruoti smegenų ir galūnių audinius. Pasak dienraščio, mokslininkai jau vykdo bandymus siekdami išsiaiškinti, kaip kai kurie driežai atsiaugina uodegas ir kaip vyksta regeneracijos procesai tam tikrų pelių, triušių ir elnių organizmuose.
„Mes žinome, kad egzistuoja žmogaus genai, kurie užtikrina tokią galimybę, nes žmogaus gemalai prireikus naudoja regeneraciją, – sakė R. Edwardsas. – Jei nepasibaigus trims nėštumo mėnesiams vaisius netenka piršto, užauga naujas. Genai yra, reikia tik suprasti, kaip juos būtų galima aktyvuoti.“
Pasak mokslininko, kai praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį jis su kolegomis pradėjo tyrimus šioje srityje, jie žinojo, kad visa tai bus įmanoma, ir kad rezultatas – ne už kalnų. „Didžiausia kliūtis buvo pinigai, tačiau dabar į šią medicinos šaką gausiai investuojama, ir viskas labai sparčiai plėtojasi“, - pastebėjo jis.
1978 m. ląstelių biologijos specialistas Robertas Edwardsas ir jo kolega Patrickas Steptoe pirmieji pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu sėkmingai sukūrė žmogaus embrioną. Šis kūdikis atėjo į pasaulį prieš 30 metų. Tiksliau, 30 metų Louise Brown sukaks šių metų liepą. Louise – ištekėjusi moteris, jos sūnui, kuris gimė natūraliu būdu, jau 18 mėnesių. Louise Brown tapo pasaulinės medicinos šakos, kurios dėka nevaisingos poros susilaukė 1,5 mln. kūdikių, pirmeive.
R. Edwardsas žurnale „Reproductive BioMedicine Online“ paskelbė 40 puslapių apimties biologijos pasiekimų per pastaruosius 30 metų apžvalgą ir savo prognozes, rašo „The Sunday Times“. Straipsnyje jis svarsto apie laukiamų naujų atradimų ląstelių biologijos srityje galimas pasekmes ir dalijasi mintimis apie blastemų – kamieninių ląstelių grupių, gebančių formuoti žmogaus kūno dalis ir organus – tyrimų perspektyvas.
Blastemos buvo aptiktos žmogaus gemaluose, tačiau kūdikiui gimus jos išnyksta. Regeneracinė medicina suteiks galimybę audiniuose įdiegti genetinį „įjungimo mygtuką“, kad augti pradėjusios ląstelės taptų reikiamomis kūno dalimis.
Dienraščio teigimu, kai kurie mokslininkai tikisi išmokti auginti atsarginius organus pačiame žmogaus kūne. Jie tyrinėja kai kurių gyvūnų, pavyzdžiui, salamandrų, gebėjimus užsiauginti brandžių blastemų ir leisti naujų galūnių ir uodegų „pumpurus“.
Kiti specialistai organus kurs laboratorinėmis sąlygomis, augindami ląsteles tarpląstelinės medžiagos „pastoliuose“, imituojančiuose organų formą.
R. Edwardso prognozė apie naujų žmogaus kūno dalių išauginimo galimybę sutapo su JAV Pensilvanijos universiteto Wistaro instituto profesorės, vienos žymiausių regeneracinės medicinos specialisčių Ellen Heber-Katz pareiškimu apie pasiektą svarbų proveržį, pastebi „The Sunday Times“.
Profesorė užvakar pareiškė, kad jos vadovaujama tyrėjų grupė nustatė genetinius ypatumus, kurie atsako už laboratorinių gyvūnų audinių regeneraciją. Jei ši galimybė būtų aktyvuota žmogaus genome, audiniai galėtų savaime atsistatyti ir po kur kas sunkesnių sužalojimų, nei įprastinių sužeidimų atvejais, įskaitant ir chirurgines amputacijas. Be to, audiniams atsistačius neliktų randų.
„Mus tai labai domina, - pažymėjo profesorė E. Heber-Katz. – Galbūt mums pavyks reaktyvuoti šią žmogaus organizmo galimybę pasitelkus medikamentus.“
Su laboratoriniais tarpląstelinės medžiagos „pastoliais“ dirbantys mokslininkai taip pat praneša apie pasiekimus stimuliuojant pažeistų pirštų atauginimą.
„Esame nusiteikę optimistiškai“, - pareiškė Pitsburgo (JAV) universiteto McGowano regeneracinės medicinos instituto profesorius Stephenas Badylakas. Jo vadovaujama mokslininkų grupė išaugino šlapimo pūslės, odos ir raumenų audinius, kurie jau naudojami atstatymo operacijose.
Pasak dienraščio, kelios akademinės ir komercinės mokslininkų grupės įvairiose šalyse siekia sukurti komercinę pasenusių ar pažeistų žmogaus kūno dalių pakeitimo technologiją. Kai kurie ekspertai mano, kad kada nors tokią technologiją bus galima naudoti gyvenimui prailginti – pasenusius organus būtų galima pakeisti naujais. Londono Imperijos koledžo audinių inžinerijos ir regeneracinės medicinos profesorė emeritė Julia Polak tvirtina, kad jau vykdomi žmogaus organizmo „atsarginių dalių“ bandymai. Vos po kelerių metų jos pirmą kartą turėtų būti panaudotos gydant paralyžių ir aklumą.
„Būtų šaunu, jei pavyktų pasiekti, kad senatvė būtų ne tokia sunki ir nemaloni“, - pabrėžė mokslininkė.