Šiuolaikinis-senovinis žaizdų išvalymas su mėsinės muselės lervomis (video) (0)
Populiarėjant mokslui dažnai ignoruojami, o vėliau ir pamirštami senųjų laikų išradimai ir atradimai, kaip labai nešiuolaikiški. Tačiau...kartais tenka pripažinti, jog ne visas senovines žinias įmanoma pakeisti mokslo naujovėmis. Taip nutiko ir su primytiviu infekcijų gydymo metodu panaudojant lervas. Šiais laikais niekas rimtai nepriėmė straipsnių, kurie buvo anksčiau publikuoti šia tema. Ir vis dėlto ši informacija yra absoliučiai teisinga ir jau seniai patikrinta: mėsinės muselės lervos sugeba nugalėti kai kurias infekcijas netgi geriau nei antibiotikai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Meticilinui atsparios auksinio stafilokoko atmainos (MRSA – methicillin-resistant Staphylococcus aureus) įsigijo naują priešą – mėsinės muselės lervą. Auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) rūšis žinoma kaip labiausiai sukelianti ligas iš visos Staphylococcus giminės. Šie mikrobai yra atsakingi už maisto intoksikacijas, pūliuojančias infekcijas, ir kitas ligas. Kai kurios jų atmainos yra priskiriamos mikroorganizmams galintiems pasipriešinti daugeliui antibiotikų.
Mančesterio (D.Britanija) mokslininkai neseniai išsirūpino finansavimą, kuris jiems suteiks galimybę palyginti kirminų ir modernesnių gydymo būdų efektyvumą gydant diabetu sergančių žmonių kojas, infekuotas tokių bakterijų. Ketvirčiui visų diabetu sergančių žmonių kojose gali atsirasti opų, nes dėl didelio gliukozės kiekio kraujyje suprastėja kraujotaka. Tokios opos neretai užsiteršia bakterijomis. Antibiotikams atsparūs mikroorganizmai – pavyzdžiui, MRSA – vis dažniau užkrečia žmones ir juos gydyti būna vis sunkiau. „MRSA nėra vien ligoninių problema, šios bakterijos paplitę visur“, - sakė mokslininkų grupės vadovas Andrew Boultonas iš Mančesterio universiteto.
Paprastai, tokias atviras ir lengvai užsikrečiamas žaizdas, atakuoja atsparūs ir sunkiai išnaikinami S. Aureus organizmai. Paprastai antibiotikai prieš tokias bakterija būna bejėgiai. Andrew Boulton iš Manchester Universiteto atliko bandymus su mėsinės muselės lervomis, mintančiomis beirstančia ir pūvančia mėsa. Nuo Romos imperijos laikų (ir galbūt netgi dar seniau) iki Amerikos pilietinio karo, jos dažnai buvo naudojamos kovojant prieš infekcijas. O šiuo metu vis dar yra naudojamos kai kuriose šiaurės šalyse ir Kaukaze.
Boultono idėja buvo tokia: jei šios lervos gali nugalėti infekciją, jos taip pat turi išnaikinti besivystantį garsųjį MRSA. Ir tai pasirodė beesanti tiesa! Nedidelio pilotinio tyrimo, kurio rezultatai publikuoti šių metų vasario mėnesį, rezultatai buvo gana daug žadantys. „Lervų terapija“ (kaip mandagiau vadinamas gydymas kirmėlėmis) sėkmingai pašalino MRSA bakterijomis užkrėstus audinius 12 pacientų iš 13. jų žaizdos užgijo po 3-5 gydymo kirmėlėmis seansų, kurių kiekvienas truko 4-5 dienas. „Tai primityvu, bet efektyvu“, - sakė tyrimo vadovas.
Paciento pėdos gydymas musių lervomis
Labdaros organizacija „Diabetes UK“ A.Boultonui skyrė 89 tūkst. svarų (445 tūkst. litų), už kuriuos turi būti palygintas kirmėlių efektyvumas su kitų dviejų kitų gydymo būdų efektyvumu: tvarsčiais su sidabro jonais bei biopistoletu, kuris infekciją naikina skleisdamas jonizuojantį molekulinį deguonį, dėl ko susidaro superoksido radikalai. Tyrime iš viso dalyvaus 65 pacientai, jis prasidės po keleto mėnesių. A.Boultonas tikisi, kad kirminai šiuose efektyvumo lenktynėse pasirodys geriausiai. „Tikimės, kad šis tyrimas patvirtins mūsų rezultatus“, - sakė mokslininkas.
Tyrimo atlikimas laikinai pristabdytas, nes Jungtinės Karalystės Medicinos ir sveikatos apsaugos produktų kontrolės agentūra tvirtina, jog senovinis gydymo kirmėlėmis metodas yra naujas gydymo būdas, kuriam reikia gauti specialią licenciją. Bet A.Boultonas tikisi, kad ši kliūtis bus įveikta per kelias savaites. Tiesiog biurokratija visur yra biurokratija…
A.Boultonas taip pat bendradarbiauja su mikrobiologais, siekdamas išsiaiškinti koks yra šio gydymo veikimo mechanizmas. Gali būti, kad lervos išskiria antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčias gleives, o gali būti, kad jos tiesiog nuėda infekuotus audinius. A.Boultonas pastebėjo, kad MRSA infekcija stipriai koncentruojasi aplink kirmėles – panašiai kaip metalo drožlės aplink magnetą. Bet šiuo metu negalima pasakyti kaip tai vyksta ir dėl ko.
Toks gydymo metodas žada įsitvirtinti. Lervos šiuo metu auginamos medicininiams tyrimams (turima galvoje Phaenicia sericata rūšies lervas) bei žvejybai, kur jos naudojamos masalui. Pastarąjam atvejui Didžiojoje Britanijoje yra netgi automatiniai lervų platinimo automatai. .
Šaltiniai: