Žemė juda link ekologinės „kredito krizės“  (8)

Gamtosaugininkų paskelbta ataskaita rodo, kad po dviejų dešimtmečių žmonijos poreikiams patenkinti reikės dviejų Žemių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasaulio gamtos fondas, Londono zoologų draugija bei Pasaulinio pėdsakų tinklo organizacija, parengę „Gyvosios planetos“ ataskaitą, jos rezultatams pristatyti pasitelkė žmonėms didesnį susidomėjimą nei ekologija keliančius ekonominius terminus. Dokumente nurodoma, kad planetos gyventojų gamtinių išteklių poreikis resursus lenkia trečdaliu, o viršydami galimybes gyvena beveik trys ketvirtadaliai žmonijos, skelbia BBC. Tai šiuos žmones paverčia „ekologiniais skolininkais“ – jie naudoja daugiau nei turi žemės, miško išteklių, šiuos kompensuodami kitų sąskaita. Ataskaitoje daroma išvada, kad toks beatodairiškas „gamtos kapitalo“ vartojimas kelia grėsmę ateities kartoms bei kuria aiškią maisto, vandens ir energetikos išteklių brangimo tendenciją. Jei žmonių poreikiai augs tokiu pačiu tempu, po dvidešimties metų reikės dviejų tokių planetų kaip Žemė, kad galėtume palaikyti tokį patį gyvenimo būdą, teigia vienas Pasaulio gamtos fondo vadovų Jamesas Leape`as. Škotų gamtosaugininkas Danas Barlow priduria, jog „kol žiniasklaidos antraštėse tebedominuoja ekonominė krizė, pasaulis toliau ritasi į ekologinę kredito krizę“. Didžiausią įtaką šiam reiškiniui daro JAV ir Kinija, drauge paliekančios apie 40 proc. „pėdsakų“. Pagal vienam gyventojui tenkantį rodiklį daugiausiai tokių „pėdsakų“, be amerikiečių, palieka Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai, o mažiausiai – Malavio žmonės ir afganistaniečiai. Penkioliktoje vietoje esančioje Didžiojoje Britanijoje „ekologinis pėdsakas“ – žemės ir jūros plotas, kurio reikia patenkinti gyventojų poreikiams, – yra 5,3 hektaro žmogui. Tai – dvigubai daugiau nei 2,1 hektaro, kurio turėtų užtekti vienam planetos gyventojui. Lietuva patenka į šalių, kurių vieno gyventojo „ekologinis pėdsakas“ svyruoja tarp 2 ir 3 hektarų, grupę.

„Pastarųjų mėnesių įvykiai pasitarnavo mums parodydami, kaip kvaila gyventi viršijant išteklius“, – vėl primindami ekonominę krizę pastebi gamtosaugininkai.

Atsakaitoje nustatytas „Gyvosios planetos“ indeksas, kuriuo matuojama pasaulio bioįvairovės „sveikata“, sumažėjo maždaug 30 proc. nuo 1970 iki 2005 metų.

Tropikuose šis indeksas sumenko 51 proc.

Naujas vandens suvartojimo indeksas parodė, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija „vandens pėdsakas“ yra gerokai didesnis, nei žmonės suvokia, nes daugybės jo reikia tokių dalykų kaip jautiena, cukrus ar medvilnė gamybai.

Priminsime, jog šiais metais pasaulis jau išnaudojo savo galimus resursus ir dabar gyvena tik didindamas ekologinę skolą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Henrikas Šimkauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)