Europoje sparčiai plinta „superskruzdėlės“ (36)
Entomologai perspėja apie Europoje sparčiai plintančią skruzdėlių rūšį, keliančią rimtą pavojų augalams. Šiaurinė jos arealo riba artėja prie Lietuvos – „superskruzdėlės“ jau apsigyveno Lenkijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesorius J. Boomsma ir jo kolegos mano, kad Lasius neglectus išplito per prekybą vaisiniais augalais – skruzdėlės iš vienos šalies į kitą keliaudavo sodinukų vazonuose. „Tai kol kas pati patikimiausia jų plitimo hipotezė, nes šio skruzdės prastos keliauninkės“, - sakė jis.
Internetiniame mokslo publikacijų žurnale „PloS One“ šiandien skelbiamos prof. J. Boomsma ir jo vadovaujamos grupės tyrimo išvados. Norėdami nustatyti šios skruzdžių rūšies kilmę ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jos taip sėkmingai plinta naujuose arealuose, mokslininkai atliko genetinius tyrimus.
Entomologai nustatė, kad viena svarbiausių „superskruzdėlių“ plitimo priežasčių – šios rūšies gebėjimas formuoti superkolonijas. Šios skruzdės stato daug tarpusavyje susijungusių skruzdėlynų, kuriuose įsikuria daug motinėlių. Kadangi kolonijos yra susijusios, skruzdėlės tarpusavyje nekovoja dėl teritorijos. Kai jos išplinta į naujas vietas, nebelieka parazitų, reguliuojančių jų skaičių, todėl kolonijos plečiasi labai sparčiai.
„Mes nustatėme, kad Lasius neglectus išsivystė iš kitų Juodosios jūros regione gyvenančių rūšių. Jų populiacijose paplitę nedideli susijungusių šeimų tinklai, kuriuose yra ne viena motinėlė. Šios skruzdėlės gyvena po žeme ir neskraido“, - sakė Regensburgo universiteto (Vokietija) daktarė Sylvia Cremer. Pasak jos, dabar aiškėja, kad tokią kolonijų struktūrą ima naudoti ir kitos rūšys, todėl nestebina, jog kai kurios iš jų tampa invazinės, kuriančios tais pačiais principais paremtas milžiniškas kolonijas.
Didžioji tokių skruzdėlių daromos žalos dalis siejama su amarų antplūdžiu. Invazinės sodo skruzdės glaudžiai susijusios su amarais: jie joms teikia cukringą maistą, o skruzdėlės apsaugo amarus nuo priešų.
Amarų populiacija aplink šalimais įsikūrusias „superskruzdžių“ kolonijas padidėja kelis kartus. Kadangi kolonijos yra labai didelės, šios skruzdėlės kenkia ne tik augalams, bet ir vargina žmones, nes, ieškodamos maisto, lengvai prasiskverbia į namus.
Invazinės skruzdėlių rūšys kai kuriose šalyse pridaro šimtais milijonų skaičiuojamų nuostolių, pažymi dienraštis. Antai į JAV patekusi skaudžiai gelianti „raudonoji gaisrininkė“ kasmet augalams ir gyvuliams padaro 750 mln. dolerių vertinamą žalą. Argentinietiška skruzdėlė paplito apie 6000 kilometrų areale palei pietinę Europos pakrantę ir išnaikino daugybę vietinių vabzdžių rūšių.
