Kadyrovas gavo generolo leitenanto laipsnį ir iš karto susikirto su artimiausiu Putino veikėju: pirmą kartą rėžė tokią asmenišką kritiką  ()

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas Rusijai pradėjus karą Ukrainoje viešai sukritikavo šalies prezidento Vladimiro Putino atstovą Dmitrijų Peskovą – jam užkliuvo jo žodžiai apie iš šalies išvykusį televizijos laidų vedėją Ivaną Urgantą. Tai jau ne pirmasis kartas, kai Groznas garsiai komentuoja Kremliaus atstovų pasisakymus, tačiau pirmas kartas, kai kritika tokia asmeniška.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip skelbia Kavkaz.Realii, politologai R. Kadyrovo demaršą sieja su elito susiskaldymu, dar suintensyvėjusiu prasidėjus karui Ukrainoje ir netrukus dėl to Rusijai įvedus sankcijų. Konfliktas gana sąlyginis: juk nors Čečėnijos lyderiu ir pristatomas R. Kadyrovas, visgi tikrasis vadovas išlieka pats V. Putinas.

„Labai nustebau, kad D. Peskovas nutylėjo faktą, kad man skirtas generolo leitenanto laipsnis, esą, nematė įsako. Mes su savo kovotojais ir savanoriais dieną ir naktį vykdome tą specialiąją operaciją. Juk tikrai buvo galima kažkaip pasveikinti ar kažkaip subtiliau pakomentuoti, o ne „nemačiau įsako“, – balandžio 3 dieną tiesiogiai į Rusijos prezidento atstovą spaudai savo „Telegram“ kanale kreipėsi R. Kadyrovas.

Štai kas sukėlė jo nuoskaudą: kovo 28 dieną Čečėnijos parlamento pirmininkas Mahometas Daudovas pranešė, kad V. Putinas R. Kadyrovui skyrė generolo leitenanto laipsnį. Kitą dieną žurnalistai pasiteiravo oficialaus Kremliaus atstovo apie Čečėnijos vadovo paaukštinimą, į ką D. Peskovas ramiai atsakė, kad pats savo akimis tokio įsako nematė.

„Keista minčių seka. Herojų negali vadinti herojais, generolų nevadina generolais, o bailius bėglius šlovina kaip didžiausius patriotus. Peskovo prioritetų skalė kelia rimtų abejonių. Reikia kažką su tuo daryti“, – piktinosi R. Kadyrovas. Atsakydamas D. Peskovas primygtinai patarė patriotizmo klausimu nelenktyniauti.

Gilesni nesutarimai

Tai jau ne pirmasis kartas, kai šie du V. Putinui artimi asmenys konfliktuoja, tačiau Čečėnijos lyderis pirmą kartą sau leido taip kategoriškai pasisakyti apie D. Peskovą. Rusijos prezidento atstovas spaudai visada itin šaltai reaguoja net ir į pačius aršiausius pareiškimus iš Grozno.

2019 metų lapkritį jis pareiškė, kad Kremlius nereaguos į R. Kadyrovo raginimą žudyti už patyčias internete, todėl, kad jo žodžių vertimas iš čečėnų kalbos gali būti netikslus. COVID-19 pandemijos pradžioje D. Peskovas akcentavo, kad ministro pirmininko Michailo Mišustino žodžiai apie tai, kad uždaryti regionus nepriimtina, ir Čečėnijos valdžios dėl griežtų ribojimų prie respublikos sienų, nesikerta.

2020 metais Kremliaus atstovas pareiškė nematantis nieko „draudžiamo ir prieštaraujančio įstatymams“ R. Kadyrovo grasinimuose „Novaja Gazeta“ ir jos žurnalistei Jelenai Milašinai.

Teisėta piliečiu teise D. Peskovas pavadino ir R. Kadyrovo nuotrauką su pilnutėliu ginklų arsenalu. Bet jau 2020 metų spalį prezidento atstovas spaudai nebe taip santūriai sureagavo į įžeidžiantį Čečėnijos vadovo įrašą apie Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną: „Mūsų įstatymai numato prezidentui teisę formuoti šalies užsienio politiką. Subjektų vadovai negali užsiimti užsienio politika, tuo labiau negali jos formuoti, jie negali priimti jokių su tuo susijusių sprendimų“.

R. Kadyrovas nenutylėjo, tačiau išliko gana korektiškas: Čečėnijos galva iš esmės su Kremliaus pozicija sutiko, paaiškindamas, kad į E. Macroną kreipėsi ne kaip valdžios atstovas, o kaip musulmonas.

2021 metų vasarį D. Peskovas nepuolė komentuoti „Novaja Gazeta“ medžiagos apie korimus be teismo Čečėnijoje, tačiau po kelių dienų pridūrė, kad panašios publikacijos gali sudominti teisėsaugos organus.

Panašiai jis atsakė ir į Čečėnijos valdžios reikalavimą „apsaugoti juos“ nuo žurnalistinių tyrimų: galite kreiptis į teismą.

 

„Pone Peskovai, jūs mane nemaloniai nustebinote. Pasirodo Rusijos piliečiai, mūsų ir jūsų tėvynainiai, nebegali kreiptis į savo prezidentą, Konstitucijos garantą Vladimirą Putiną“, – tada jam atsakė R. Kadyrovas.

Mainais į Čečėnijos vadovo reikalavimą Izraelio valdžiai atsiprašyti už Palestiną Kremliaus atstovas ir vėl priminė, kas Rusijoje užsiima užsienio politika. Toks pat komentaras pasirodė ir 2022 metų sausį, kai R. Kadyrovas pasiūlė Ukrainą prijungti prie Rusijos.

Tik štai į komentarą Ankarai po to, kai naujam parkui buvo suteiktas pirmojo separatistinės Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo vardas, D. Peskovas pareiškė, kad jis visai suprantamas ir galėjo būti numatytas, nes Čečėnija išgyveno du karus.

Kelis kartus V. Putino atstovui spaudai teko komentuoti istoriją apie Zaremos Musajevos – buvusio federalinio teisėjo žmonos ir žmogaus teisių gynėjo Abubakaro Jangulbajevo motinos – pagrobimą. Iš pradžių D. Peskovas tarsi nenorėjo patikėti šia naujiena, tačiau vėliau pareiškė pasitikintis tyrimą vykdančių teisėsaugos organų kompetencija. Šio skandalo fone D. Peskovas pranešė žurnalistams, kad V. Putino ir R. Kadyrovo susitikimo planuose nėra, tačiau po kelių valandų Čečėnijos valdžia (situacija išskirtinė tuo, kad apie darbinį valstybės vadovo susitikimą pranešė ne Kremlius) parašė apie įvykusias derybas. Kaip įrodymą Čečėnijos galva pasidalino ir vaizdo įrašu iš Kremliaus.

„Karo partijos“ lyderis

R. Kadyrovo pasisakymai atliepia jo asmeninį stilių, polinkį reklamuotis ir karinių galimybių demonstravimą. Jis noriai save piešia karo fone, išpūsdamas ir pervertindamas savo vaidmenį, tačiau tokiu būdu rinkdamas politinius taškus, mano Kyjive esančio Taikomųjų politinių tyrimo centro „Penta“ vadovas Vladimiras Fesenka.

 

„Galime kalbėti ne tik apie Kadyrovo polemiką su Medinskiu ir Peskovu, kurių adresu įvairūs karo su Ukraina šalininkai negailėjo kritikos. Pati Rusijos valdžia šiandien nesupranta, ką šioje situacijoje daryti toliau. Egzistuoja labai aiškiai apibrėžta „karo partija“, kuriai priklauso didžioji dalis (arba praktiškai visas) Rusijos politikos elitas, ir egzistuoja sąlyginė „taikos partija“, suvokianti, kad šioje situacijoje išeities reikia ieškoti diplomatiniu keliu, prieš tai įtvirtinus pranašumą ir užbaigti karą pergalę“, – per interviu Kavkaz.Realii sakė ekspertas iš Ukrainos.

Anot V. Fesenkos, „taikos partija“ tikrai nėra pacifistinė, jos šalininkai paprasčiausiai norėtų iš pragmatiškų paskatų išvengti didelių nuostolių užsitęsusio konflikto atveju. Taigi, šios dvi Rusijos politinio elito grupės nėra tokios jos skirtingos – nesutampa taktika, tačiau ne strategija.

„R. Kadyrovas atsidūrė savo stichijoje. Demonstruodamas savo karingumą jis siekia naudos sau, jis tapo viešu „karo partijos“ lyderiu, pretenduojančiu į ypatingą vaidmenį šalia V. Putino. Tai labai spalvingai iliustruoja Rusijos politinio elito degradaciją“, – tęsia politologas.

Tokiose konfliktinėse situacijose, kaip tarp R. Kadyrovo ir D. Peskovo, Rusijos prezidentas V. Putinas pirmiausia ieškos sąlyginės pusiausvyros, tęsdamas dvigubą politiką, mano V. Fesenka.

 

„Kadyrovas instinktyviai jaučia, kad Putinas yra „karo partijos“ lyderis, todėl jo agresyvūs pasisakymai tėra bandymas parodyti, kad jis nuoseklus ir ištikimas Putino pakalikas“, – konstatuoja Kavkaz.Realii pašnekovas.

Žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ valdybos narys, programos „Karštieji taškai“ vadovas Olegas Orlovas sako, kad D. Peskovas nėra vien tik prezidento administracijos vadovo pavaduotojas: jis reiškia šalies vadovo viešą poziciją tais klausimais, kai pastarasis pats kalbėti nenori.

„Šiame konflikte net keli veiksniai. Ir visa ta isterija, įtampos didinimas susiję su tuo, kad R. Kadyrovas šioje vadinamoje patriotinėje isterijoje asmeniškai laimi. Ir tas nesibaigiantis Čečėnijos lyderio reklamavimasis, kuriuo jis užsiima nuo pat karo Ukrainoje pradžios... Jis visą laiką svajojo apie ryškaus, stipraus respublikos lyderio prekės ženklą. Ir ne kartą jau peržengė ribas: bandė gauti neoficialų viso Šiaurės Kaukazo lyderio statusą, Rusijos musulmonų lyderio statusą, kaskart nuo Kremliaus už tai gaudamas per nagus“, – teigia žmogaus teisių gynėjas.

Anot O. Orlovo, karas Ukrainoje Čečėnijos lyderiui tapo tramplinu virsti federaliniu ir galbūt netgi tarptautiniu žaidėju bei galbūt ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos. Šiuo konkrečiu atveju, tęsia ekspertas, V. Putinas, labai tikėtina, „teisti“ R. Kadyrovo neketina.

„Paradoksali situacija – Rusijos generolai, panašu, suvokdami, kokią skaudžią nesėkmę patyrė blickrygo bandymas Ukrainoje, šiandien jau nebėra „karo partijos“ veidai. Panašu, kad bręsta ir galbūt netgi jau ir vyksta esminiai taktikos ir strategijos pokyčiai. Tik štai Putinas kariauja ir toliau. Dėl šios priežasties R. Kadyrovas ir leidžia sau tokius dramatiškus išpuolius, labai gerai suprasdamas, kad jie valstybės vadovui paprasčiausiai negali nepatikti. Jis kartoja žodžius, nusižiūrėtus nuo Putino. Pasinaudodamas dabartine situacija, R. Kadyrovas bando užsitikrinti galimybę ištrūkti iš „Čečėnijos padišacho“ įvaizdžio ribų“, – sako O. Orlovas.

 

Anot žmogaus teisių gynėjo, su D. Peskovu susijusios išvados atliepia faktą, jog jau anksčiau Kremlius būtent per šalies prezidento atstovą spaudai bandė pastatyti R. Kadyrovą į vietą, kad ir kaip minkštai bei subtiliai: „Akivaizdu, kad tada D. Peskovo pasisakymams dirigavo Putinas. O Kadyrovui dabar tokiu būdu visai malonu keršyti“.

Kas čia tikras patriotas?

Žmogaus teisių gynėjas iš Čečėnijos Abubakaras Jangulbajevas Kavkaz.Realii R. Kadyrovą įvardijo kaip sužeistą menko emocinio intelekto žmogų. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, pažymi pašnekovas, respublikos vadovas tą karą reklamuoja daugiau ir intensyviau nei visa Rusijos propaganda kartu sudėjus – jis sėkmingai susikūrė agresyvaus sadisto, kuriam tiesiog patinka žudyti, reputaciją.

„Putino lūpomis Peskovas, didžiai Kadyrovo nuostabai, tikru patriotu pavadina Urgantą, kuris, akivaizdu, pasisako prieš karinę agresiją. Žinoma, Čečėnijos vadas nesuturėjo emocijų. Gali būti, kad tikėjosi antrosios Herojaus žvaigždės ir ordinų savo kadyrovcams, tačiau kol kas nieko nepašaus nenusimato. Viešai, nepaisant visų tų viešųjų ryšių akcijų, per visą mėnesį nė vienas kadyrovcas negavo valstybinio apdovanojimo“, – tęsia žmogaus teisių gynėjas.

 

Anot eksperto, norėdamas įtikti Rusijos prezidentui, Čečėnijos lyderis jam paaukojo savo artimiausią aplinką, pasiųsdamas ją į frontą. Ir tokia situacija kaip reikiant glumina tuos bendražygius, kurie iš tikrųjų labiausiai už viską norėtų pasiliksi auksiniuose Grozno rūmuose.

„Dabar jis pralaimėjo partiją, kurioje buvo pastatęs viską, kas jam buvo likę. Ypač po mano motinos (Zaremos Musajevos) pagrobimo. Karas jam buvo galimybė reabilituotis, tačiau, akivaizdu, jis pralaimėtas. Dėl šios priežasties R. Kadyrovas reikalauja ir toliau bandyti užimti Kyjivą. Jis nesupranta, kad tam paprasčiausiai nepakaks išteklių“, – konstatuoja A. Jangulbajevas.

Nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Čečėnijos vadas tapo vienu iš svarbiausių karo „naujienų kūrėju“. Jo tekstai „Telegram“ kanale – iš dalies bravūriški ir šmaikštūs, iš dalies provokuojantys ir akiplėšiški – cituojami tiek Rusijos, tiek Ukrainos žiniasklaidos priemonių, o vaizdo įrašai, esą, daryti užimtose gyvenvietėse, viešojoje erdvėje pasirodo dažniau nei gynybos ministerijos šaltinių.

Nuo vasario 24-osios Čečėnijos vadovas paskelbė per tris šimtus įrašų būtent karo tema. Juose be užuolankų grasina Ukrainos pajėgoms ir šalies valdžiai.

Nemažai ir įrašų, tiesiogiai susijusių su kariniais veiksmais, kuriuos ekspertai demaskavo kaip klastotes. Anot politologų, R. Kadyrovas aktyviai naudoja Rusijos propagandą kaip bauginimo elementą. Tik karybos ekspertai ir Ukrainos pajėgos ne be pagrindo kadyrovcų karinėmis galimybėmis labai abejoja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(4)
(2)
(2)

Komentarai ()