Kol Irano dronai daužo Ukrainą, Izraelis ruošiasi rimtam sprendimui: kol kas baiminosi Putino keršto  ()

Naikindama Ukrainos energetikos infrastruktūrą, bandydama palaužti ukrainiečių tautą bei šalies vadovus sėsti prie derybų stalo Rusija naudoja ne tik savo raketas, bet ir Irano dronus – savižudžius, naują ir gana efektyvų ginklą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Palyginti pigūs ir apie 1,3 – 2 tūkst. kilometrų nuskristi galintys dronai pajėgūs padaryti nemažai nuostolių. Panašu, kad Rusijai ėmus naudoti šiuos dronus galiausiai į karą Ukrainoje įsijungia ir Izraelis, kuriam Iranas su savo ginkluote kelia egzistencinę grėsmę. Žydų valstybės specialistai gauna unikalią progą išbandyti savo technologijų efektyvumą tikrų mūšių sąlygomis.

Nesutiko duoti gynybos sistemų, teikė kitokią paramą

Vakarų ir viso civilizuotų pasaulio šalims sutartinai remiant Rusijos užpultą Ukrainą, bene moderniausią pasaulyje ginkluotę turintis ir šias technologijas nuolatos tobulinantis Izraelis laikosi neutralios pozicijos.

Rusijos kariuomenei raketomis bomborduojant Ukrainos miestus, žūstant taikiems gyventojams Izraelis taip ir nesuteikė savo ginkluotės. Tokia pozicija sukėlė ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių pasipiktinimą: vien Izraelyje sukurta priešraketinės gynybos sistema „Plieninis kupolas“ pajėgi patikimai „uždaryti“ dangų ir apsaugoti miestus nuo rusiškų raketų. Būtent ši sistema saugo Izraelio miestus nuo palestiniečių laidomų raketų, jas užfiksuoja, apskaičiuoja trajektoriją ir paleidžią kitą raketą, kuri „priešininkę“ ore susprogdina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė Izraelio suteikti oro gynybos sistemų, o rugsėjo mėnesį duodamas interviu CNN įvardijo žydų valstybę kaip vieną iš penkių šalių, turinčių technologijų, galinčių padėti ukrainiečiams apsisaugoti nuo oro atakų. Tačiau Izraelis laikėsi pozicijos netiekti Ukrainai ginklų, tačiau siuntė nemažus kiekius kitos paramos: medikamentų, šalmų, šarvinių liemenių.

Izraelis bijo V. Putino keršto – teroristų apginklavimo

Komentuodamas šią Izraelio laikyseną, tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas yra minėjęs, kad žydų valstybė dėl jai itin aktualių priežasčių nenori atvirai konfrontuoti su V. Putinu.

Ch. Grozevas primena, kad Izraelis jau turėjo karčios patirties kovodamas su arabų teroristais, kuriuos savo ginkluote rėmė SSRS. Todėl žydų valstybės politinis ir karinis elitas su pagrįsta baime žvelgia į scenarijų, jog iki šiol savadarbes raketas laidantys palestiniečių teroristai iš Rusijos gauna dovanų – nepalyginamai kokybiškesnių, galingesnių ir didesnį atstumą nuskrieti galinčių reaktyvinių ginklų, salvinės ugnies sistemų.

 

Anot „Bellingcat“ tyrėjo Ch. Grozevo, dar nėra aišku, ar su rusiškais ginklais susidorotų kovoti su namudinėmis sąlygomis pagamintomis raketomis pritaikyta izraeliečių priešraketinės gynybos sistema.

Šiandien Irano dronai daužo Ukrainą, netrukus – atakuos Izraelį?

Tačiau šiuo metu Izraelio pozicija iš esmės pakito: viešai skelbiama apie žvalgybinių duomenų, susijusių su Irano dronais perdavimą, kovoti su dronais skirtų sistemų pardavimą.

Geopolitinius procesus stebintys analitikai pastebi, jog toks Izraelio pozicijos pasikeitimas – įtakotas išskirtinai pragmatinių sumetimų.

Radikalių ajatolų valdomas Iranas, iš kurio Rusija nusprendė įsigyti apie 2,4 tūkst. dronų – kamikadzių „Shahed“, savo egzistenciniais priešais vadina būtent Izraelį ir Jungtines Amerikos valstijas (JAV), viešai deklaruoja siekius juos sunaikinti. Jeigu JAV sunaikinimas – sunkiai įsivaizduojamas, Izraeliui Iranas kelia pakankamai realią grėsmę.

O ji tik padidėja įvertinus tai, kad Iranas nuolat tobulina savo ginkluotės technologijas, savaime suprantama, kam skirs iš Rusijos gaunamus pinigus už parduodamus dronus.

 

Akivaizdu, jog Izraelio valdovai pagrįstai susirūpino: jeigu šiandien Irano dronai daužo Ukrainos miestus, jau netrukus jie gali būti pasiųsti atakuoti Tel Avivo ir Jeruzalės.

Diplomatiniai viražai: parama teikiama, valstybė lieka neutrali

Tuo galima paaiškinti pasikeitusią žydų valstybės poziciją: aukšto rango Ukrainos pareigūnas neseniai patvirtino, kad Izraelis teikia informaciją apie Rusijos kariuomenės naudojamų iranietiškų dronų dislokavimo vietas.

Tiesa, čia esama tam tikrų išlygų. Panašu, jog vis dar vengiant stoti į atvirą konfrontaciją su Kremliumi ši parama teikiama ne valstybės lygmeniu. Palydovines Rusijos karinių pozicijų nuotraukas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikia privati Izraelio saugumo bendrovė.

Esminis persilaužimas įvyko, kai Ukrainos kariuomenė gavo izraelietišką kovos su dronais sistemą. Tiesa, čia taip pat būta diplomatinių manevrų: Izraelio gynybos ministerija yra pareiškusi, jog kovos su dronais sistema, galinti perimti ir trikdyti šiuo orlaivius priskiriama pažangioms gynybinėms technologijos ir todėl ji negali būti perduodama Ukrainai.

 

Tačiau kovos su dronais sistemą perdavė ne pati žydų valstybė, o privati bendrovė. Izraelio žiniasklaida skelbia, jog neįvardinama bendrovė ypač modernią sistemą pardavė pirkėjui Lenkijoje. Vėliau paaiškinta, esą Izraelio įmonė „nežinojo“, kad Lenkija buvo tik tarpininkė ir ir sistemą perdavė Ukrainai.

Kokia tai sistema, kas jos gamintojai – neskelbiama. Tai suprantama, žinant Izraelio gynybos pramonės ir su ja susijusių mokslinių tyrimų centrų darbo slaptumą.

Kokių tikslų iš tiesų siekia bene moderniausius pasaulyje ginklus turintis Izraelis, nusprendęs bent jau neoficialiai sulaužyti neutralumo politiką karo tarp Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu?

Vienas versijų, kurią kelia analitikai, skamba itin įsitikinamai: Izraelio gynybos sistemas kuriantys mokslininkai jas nori išbandyti mūšio sąlygomis. Ne tik rasti būdų tobulinti savo kūrinius, bet dar geriau įvertinti Irano dronų veikimo specifiką ir jų galimybes.

O tai reiškia, kad jau netrukus Ukrainos padangėje galima tikėtis neeilinės dvikovos – moderniausių Izraelio gynybos technologijų ir Irano dronų akistatos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Nerijus Povilaitis
(34)
(1)
(33)

Komentarai ()