Saulės architektūra: namas, kurio nereikia šildyti giedrą šaltą dieną  (17)

Apie savo būstą galvojantys mūsų skaitytojai dažnai diskutuoja apie statybines medžiagas, šiluminę izoliaciją, energijos taupymo galimybes. Būtent jiems skirtas šis straipsnis – apie saulės architektūra paremtą pavyzdinį (ir tuo pačiu ekspozicinį) šiaudinį namą, sėkmingai pastatytą Lietuvoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

“Mes jame dar negyvename žiemą, nes auginame 7 mėnesių dukrytę, o čia dar neatvesta elektra, šiltas vanduo ir nepastatyta krosnelė. Tačiau atvažiuojame čia dažnai ir stebime kaip laikosi mūsų namelis. Štai atvykome vieną giedrą saulėtą dieną, kai lauke buvo -13 laipsnių šalčio ir viduje radome +25 laipsnių temperatūrą. Gaila tik, kad Lietuvoje saulėtų dienų būna mažai. Jei toks namas stovėtų, tarkime, Austrijos Alpėse, kur per metus būna net iki 300 giedrų dienų, tai jo šildyti nereikėtų visiškai,” – sako Audrys Kručius, savamokslis architektas, suprojektavęs ir pasistatęs pirmąjį Lietuvoje saulės architektūros namą iš šiaudinių skydų.

Tačiau giedrų dienų žiemą Lietuvoje nedaug, kaip veikia jūsų namas, kai saulė nešviečia?

Saulė visada šviečia. Net ir apsiniaukusią dieną juk veikia saulės elementai. Tą kiekvienas galime stebėti, jei turime kalkuliatorių su saulės baterijomis. Net ir apsiniaukus jis veikia. Taip pat šyla ir mūsų namas, tačiau, žinoma, ne taip gerai kaip giedrą dieną. Štai šiandien, kai jūs atvažiavote, lauke – 4 laipsniai šalčio, o viduje +5. Be jokio šildymo ir apsiniaukusią dieną. Nors namas dar nesandarus (būsimo kamino anga uždengta tik plėvele ir pro ten net pripustė krūvą sniego).

Kaip tau kilo mintis tokį namą suprojektuoti?

Iš pradžių, gal prieš kokius aštuonerius metus, kilo mintis padaryti namą name, t. y. iš vienos pusės kaip šiltnamis ar oranžerija, o iš kitos – storos šiltos sienos. Vasarą gyveni didelėje erdvėje, o žiemą persikeli į mažytę erdvę – tą didžiąją palikdamas kaip papildomą šildančią zoną. Buvau stogą įdomų sugalvojęs, bet vėliau pasirodė, kad labai sudėtingas. O paskui sugalvojau suprojektuoti taip, kad šiaurinis namo galas būtų mažas, o pietuose – didelis kaip žiemos sodas. Net tokio namo modelį pasigaminau, susipirkau plyteles grindims, bet, deja, nepavyko sutvarkyti sklypo dokumentų ir namo nepastačiau. Tačiau idėja liko.

Vėliau internete radau nemokamą Google programą „Skech Up“. Dirbdamas su ja gali modeliuojant matyti, kaip ir kada saulės spinduliai patenka į maketą. Tada pradėjau tobulinti savo pirminę idėją. Padariau projektą, parodžiau savo draugui Domantui Surkiui, kuris stato šiaudinius namus. Jis susidomėjo ir pasiūlė tokio namo sienas statyti iš jo įmonės gaminamų šiaudinių skydų – kurių varža siekia net 8 m² K/W . Tai štai ir sutarėm, ir pastatėm.

Per kiek laiko pastatėte?

Statėme ilgai, gal metus laiko. Taip ilgai todėl, kad nauja technologija, dar niekur nedaryta, jokios praktikos dar nebuvo, teko eksperimentuoti ir su šiaudų dėjimu, ir su kitomis detalėmis. Tačiau jeigu statytume antrą, trečią analogišką namą, tai būtų žymiai greičiau.

Prie stogo, perdengimo užtrukome ilgai. O visą pagrindinį pastato tūrį tai surinkome per 2 dienas. Čia skydinė technologija. Norėjome „atidirbti“ tokį modelį, kad ceche pagaminami namo elementai ir tik belieka atvežti juos į vietą ir sumontuoti. Galima pervežti į užsienį. Norisi universalių, standartinių detalių. Šiame name, kur dabar esame, visi skydai vienodi. Grindų skydai dviejų rūšių: trikampiai ir stačiakampiai.

Skydinio namo daryti tik dėl savęs neapsimoka. Bet išradus skydus, juos standartizavus, vėliau galima pastatyti daug sąlyginai pigių tokio tipo namų. Norėjosi ne tik sau namą pasistatyti, bet ir sukurti verslą ateičiai, kad ir kiti galėtų nesunkiai tokių namų pasistatyti iš pagamintų skydų.

Papasakok apie techninę šio namo pusę. Kokie čia pamatai?

Pamatai – gręžtiniai stulpeliai. Ant stulpelių iš karto padėjome grindų skydus, o tose vietose, kur statysis sienos – medinę pamatų siją (ransiją). Grindų skydų karkasas medinis.

O kuo tas karkasas užpildytas?

Oru.

Oru?!

Taip, oru. Grindų skydas – tai tarsi sumuštinis. Į karkasą iš vienos pusės dedama OSB plokštė, ant jos atspindinti plėvelė. Tada 17 cm gryno lietuviško oro. Toliau vėl eina atspindinti plėvelė, tada du sluoksniai juodgrindžių (nes turėjome jų daug ir dėl termomasės, žinoma) ir, galiausiai, medinės grindys.

O kodėl užpildyta oru?

Todėl, kad, kiek aš išmanau fiziką, tai egzistuoja 3 šilumos perdavimo būdai: (1) spindulinis; (2) konvekcinis; (3) molekulinis.

Mūsų atveju, kai šaltis apačioje, o šiluma viršuje, tai konvekcija nevyksta, nes šiltas oras juk nesileidžia, o šaltas nekyla. Oras susisluoksniuoja. Konvekcija nevyksta, spindulinis šilumos perdavimas sulaikomas atspindinčia plėvele, o molekuliniu būdu persiduoda tik nedidelis kiekis šilumos. Į jį nereikia kreipti dėmesio.

Jei į skydus vietoje oro įdėsime bet kokią kitą medžiagą, tai molekulinis perdavimas bus tik didesnis. Bet kuri izoliacinė medžiaga sulaiko konvekciją, o jei oras nejuda, tai konvekcijos nėra ir jau geriau oras, nei bet kuri kita medžiaga.

Sienos irgi iš tokių pat skydų kaip grindys?

Ne. Sienos iš šiaudinių skydų. Domanto Surkio ceche padaromas medinis karkasas, jis užpildomas šiaudų ryšuliais ir aptinkuojamas molio tinku. Gaunasi 50 cm storio sienos elementas. 2 metrų aukščio ir 3 metrų ilgio. Tokie elementai sveria po 2 tonas ir atvežami į vietą su keltuvais. O stogelyje dėl lengvumo ir konstrukcijos sudėtingumo dėjome medžio vatą. Dėjome 36 centimetrus vatos, virš jų difuzinę plėvelę ir po to čerpes.

O pietinėje pusėje vien stiklai...

Taip. Langai sudaro vieną penktąją sienų ploto. Skydai iš visų pusių, stogas ir grindys apie 118 m3, o langai - 24 m3. Visi langai orientuoti į pietryčius, pietus ir pietvakarius taip, kad namas visą dieną gaudytų saulės spindulius.

Kodėl stiklo paketas tik dviejų stiklų? Jei dėtumėt trijų juk būtų šilčiau.

Yra toks G faktorius. Kuo daugiau stiklų, tuo mažiau saulės įleidžiama pro juos. Mūsų saulės architektūros variante įeinantis saulės kiekis yra labai svarbus, todėl aš galvoju, kad šiame variante turbūt geriau tinka dviejų stiklų paketai, o ne trijų. Tačiau nesu dėl to tikras. Čia reikia ne skaičiuoti formulėmis, o geriau išbandyti praktikoje.

Be to, pas mus naktį dar užsidės ant stiklų roletai. Jie veiks kaip trečias stiklas. Naktį turėsime tarsi 3 stiklus ir šilumos laidumas vyks ne taip stipriai, o dieną turėsime 2 stiklus ir įleisime daug saulės, kuri šildo saulės architektūros namo patalpą.

Kodėl nedarei molinių grindų? Juk saulės spinduliai įšildytų masyvias grindis ir jos dar ilgai spinduliuotų šilumą.

Sienos pas mus su molio tinku. Jos termomasės turi pakankamai. Galima daryti ir grindis molines, bet tai būtų sudėtinga technologiškai padaryti. Juk molis sunkus, reikėtų stipresnių laikančių konstrukcijų. Neapsimoka vargti. Galima vietoje molio betoną dėti. Jame išvedžioti vamzdelius ir šildyti boilerį. Bet betono dėti nesinori. Juk čia ekologiškas namas. Su betoninėm grindim viskas būtų sudėtingiau, o norisi padaryti kuo paprasčiau.

Žiemą gerai, o vasarą kaip? Nebus per karšta?

Šis namas taip suprojektuotas, kad žiemą įeitų kuo daugiau saulės, o vasarą – kuo mažiau. Tačiau to nepakanka. Vis tiek teks uždėti markizes. Vasarą saulė šviečia iš aukštai, tai markizės uždėtos virš langų sudarys pavėsį ir saulė išvis nepateks į pastato vidų.

Koks šio namo plotas? Atrodo kaip jachta – iš išorės atrodo mažas, kompaktiškas, o viduje va galėtume įstrižai stalus sustatyti ir 30 žmonių puotą surengti.

Čia yra 36 m2. Be to, dar antrame aukšte yra lovos. Čia telpa viskas. Štai čia vonia, tualetas, miegamasis (jų net du, galima pasirinkti kur norisi miegoti). Štai kokia didelė virtuvė ir pati didžiausia svetainė. Iš esmės, tai čia viena patalpa simboliškai sudalinta į atskiras erdves.

Tai ir gyvensite šiame name trise – tėtis, mama ir dukrelė?

Turbūt ir apsigyvensime, kai įsivesime elektrą, šiltą vandenį ir krosnelę pasistatysime, nes čia mums labai gera. Graži aplinka, tylu ir dukrelei čia gera, rami visą dieną išbūna. Tačiau iš esmės šis namas yra ekspozicinis. Čia žmonės gali atvažiuoti pasižiūrėti, pačiupinėti. Jį pastačiau aš kartu su Domanto Surkio įmone “Ecococon”. Mano projektas, darbas, jų – skydai, medžiagos, įrankiai, technika, darbas... Žinoma, ir jiems geriau, kai ne tuščias ekspozicinis namas stovi, o kai čia kažkas gyvena. Tada lankytojai gali realesnį vaizdą pamatyti. Štai ir šiandien atvažiavo žmonės iš Kelmės pažiūrėti namo. Jei lankytojų nebus per daug, tai čia galima bus ir gyventi.

O žmonės čia atvažiuoja pasižiūrėti šio namo, ar tokį galima ir nusipirkti?

Kol kas žmonės atvažiuoja tik pasižiūrėti, pasmalsauti, savo statyboms idėjų pasisemti. Tačiau tokie namai kaip šis yra parduodami. Minėtas “Ecococon” parduoda. Ir ne tik šio namo kopijas. Gaminami kelių rūšių šiaudiniai skydai, kuriuos galima pritaikyti beveik bet kuriam projektui.

Konkrečiai šis namas gali būti išardytas ir pervežtas kur nors kitur. Arba jį galima su laiku praplėsti. Dvi sienas paslinkus ir įterpus dar keletą skydų gausime 100 m2 namą. Taip pat galima praplėsti ir iki 150 m2 .

Ačiū už pokalbį.

Audrį Kručių kalbino Laimis Žmuida

Susidomėję tokios architektūros namais, galite susitarti dėl ekspozicinio namo apžiūrėjimo. Pats namas yra Kauno rajone, netoli Babtų. Tikslų adresą ir apžiūros laiką galima sužinoti susisiekus su jo šeimininku A. Kručiu tel. 8 686 38065.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(19)
(2)
(13)

Komentarai (17)