Betono konstrukcijas nuo šiol renovuos bakterijos  (14)

Niukastlo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai sukūrė bakterinį glaistą, kuriuo betono statiniuose bus galima užpildyti net ir giliausiai išsišakojusius plyšius. Įdomu yra tai, jog tam neprireiks jokio papildomo cemento ar statybinių įrankių – bakterijos visas medžiagas gaminasi ir atokiausius betoninių plyšių užkampius pasiekia pačios.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taip, naujasis glaistas yra ne sintetinė, o gyvoji organinė medžiaga. Naująjį betono glaistą sudaro bakterijos, gebančios „įsirausti“ giliai į betono plyšius. Juose mikroorganizmai patys išskiria kalcio karbonato ir specialių bakterinių klijų. Gautu mišiniu betono plyšys ir užpildomas. Bakterinis mišinys pasižymi betono tvirtumu.

Išradėjai savo „kūdikį“ pavadino išradingai – „BacillaFilla“. Tai – genetiškai modifikuota dirvožemyje gausiai randamo mikroorganizmo „Bacillus subtilis“ versija. Mokslininkai bakterijos genetines savybes paveikė taip, kad šioji, susidūrusi su betonu, ima sparčiai daugintis. Bakterijų ląstelės užprogramuotos ne tik daugintis betono terpėje, bet ir brautis kaip įmanoma giliau į betono plyšius. Kai bakterijos pajunta, kad brautis nebėra kur, jos nustoja dauginęsi.

Nustoję daugintis, bakterijos ima virsti specialiais plaušeliais (ląstelėmis, išskiriančiomis kalcio karbonatą) ir ląstelėmis, kurios išskiria lipnią medžiagą visus tuos plaušelius suklijuoti. Kai toks kalcio karbonato ir bakterinių klijų mišinys sukietėja, tvirtumo savybėmis jis nenusileidžia betonui. Naujoji medžiaga ne tik užglaisto plyšius betoninėse sienose, bet ir, tiesiogine prasme, į betoną įlieja gyvybės.

Bakterinio glaisto kūrėjai tikisi, kad jų išradimas padės prailginti jau pastatytų betono konstrukcijų tarnavimo laiką ir taip išvengti neigiamo poveikio aplinkai, kuris būtų padarytas statant naujas betonines struktūras. Naujasis betono glaistas galėtų būti naudojamas ir nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose gyvenamuosiuose rajonuose – tokia medžiaga būtų galima sutvirtinti pažeistų pastatų konstrukcijas ir padidinti gelbėjimo darbų saugumą, taip pat pažeistų pastatų atstatymo galimybes.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (14)