„Aferistai“, „sukčiai“, „apgavikai“, „pinigų plovikai“, – tokie epitetai jau kuris laikas žarstomi tinklalapiui Beribu.lt, kuris esą užsiėmė internetine prekyba ir žadėjo neregėtas „kalėdines nuolaidas“ įvairiai technikai, o iš tikro išviliojo patiklių pirkėjų pinigus. Ši istorija – rimtas smūgis visai internetinei prekybai Lietuvoje, tad virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu ir nusprendė išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus.

Beribu.lt afera kol kas turbūt pati stambiausia lietuviškoje interneto prekyboje. „Sveikiname! Jūs suspėjote į 100 000 Lt dalybas. Dovanojame Jums 50% nuolaidą“, – toks skelbimas minėtoje svetainėje sudomino ne vieną interneto naršytoją. Dalis jų puolė krauti pirkinius į virtualų krepšelį ir, susimokėję pinigus internetu, laukė užsakymo. Tačiau ėmė aiškėti, kad užsakytų prekių jie gali taip ir nesulaukti. Galiausiai paaiškėjo, jog pinigus pervedę pirkėjai liko apgauti, o policija gavo apie 100 skundų.

Skundai pradėjo plaukti tuomet, kai pasiūlymais susigundę pirkėjai pastebėjo, jog prekių pristatymas ima vėluoti, o į skambučius nurodytais telefonų numeriais niekas neatsako. Kai kurie pirkėjai pastebėjo, jog beribu.lt administruojanti įmonė „Rontas“ įsteigta vos prieš kelis mėnesius, o internete apie ją nėra praktiškai jokios informacijos. Be to, šioje „parduotuvėje“ buvo galima užsisakyti kad ir milijoną vienodų produktų, nors įprastai internetinėse parduotuvėse šis skaičius ribojamas atsižvelgiant į sandėliuose esančių produktų skaičių. Pasigilinus paaiškėjo, jog atsiskaitant už prekes žmonėms nurodoma vis kito asmens sąskaita. Neilgai trukus pasipylė apgautų pirkėjų skundai, tad svetainę talpinusi bendrovė „Duomenų centras“ nusprendė svetainę uždaryti, o tyrimą savu ruožtu pradėjo policija.

„Šios aferos sudavė smūgį jaunai Lietuvos elektroninės prekybos rinkai", - sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys. Siekdama užkirsti kelią panašiems atvejams, asociacija ėmėsi iniciatyvos atrinkti patikimus pardavėjus.

"Lietuvoje veikia per 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti", - neslėpė D. Liulys. Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. "Ne bet kas gali dirbti su žmonių duomenimis. O prekyba internete sunkiai įsivaizduojama be duomenų", - pažymėjo asociacijos vadovas D. Liulys.

Be to, patikimą parduotuvę turi valdyti įregistruota bendrovė, o jos kontaktai turi būti skelbiami tinklalapyje. Tiesa, neseniai beribu.lt puslapį sukūrę aferistai veikė kaip konkreti įmonė, buvo skelbiamas informacijos telefonas. Bet sukčių aukos juo negalėjo prisiskambinti, o bendrovės savininkas pasirodė esąs Rusijos gyventojas.

"Žinoma, kad tai nėra patikimos parduotuvės garantija, tik viena būtinų sąlygų", - pridūrė D. Liulys. Patikimos elektroninės parduotuvės bus žymimos specialiu ženklu. Jų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos interneto svetainėje.

Dar nepasibaigus beribu.lt skandalui, jau kalbama apie dar vieną galimą aferistų mėginimą pasipelnyti. Įtarimų sukėlė taip pat elektroninę techniką pardavinėjanti top-tech.lt. Čia prekės taip pat kaip ir beribu.lt, parduodamos gerokai mažesnėmis kainomis nei kitose prekybos vietose.

Tačiau įtarimų sukėlė ne vien šis niuansas - pasirodo, verslo liudijimas, kurio numeris nurodytas internetinėje parduotuvėje, nei šiems, nei kitiems metams neišduotas. Prie internetinės parduotuvės kontaktinės informacijos nenurodyti ne tik įmonės rekvizitai – čia nėra netgi telefono numerio. Norint susisiekti su pardavėjais, reikia siųsti elektroninę žinutę. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta teigia, kad toks verslo liudijimas, kuris nurodytas internetinėje parduotuvėje top-tech.lt nei šiems, nei ateinantiems metams nėra išduotas. Nors įtarimų yra, kol kas anksti tvirtinti, kad beribu.lt ir top-tech.lt sumanė tie patys asmenys.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas 15min.lt žurnalistams aiškino, kaip pirkėjai turėtų elgtis patekę į panašią situaciją: „pardavėjui nevykdant reikalavimo pristatyti užsakytas prekes per nurodytą terminą, vartotojai turėtų nepasikliauti skambučiu įmonės darbuotojams, tačiau siųsti rašytinį prašymą įmonės registruotos buveinės adresu. Jeigu įmonė vartotojo reikalavimo nevykdo, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo išnagrinėjimo neteismine tvarka. Ginčo nagrinėjimui reikalinga pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, galimo susirašinėjimo su įmone įrodymus, taip pat kitus įrodymus. Neteisėto duomenų naudojimo arba neteisėto lėšų pasisavinimo atveju reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos“.

Jis pastebėjo, jog internetu prekę įsigiję vartotojai turi teisę atsisakyti sutarties, pranešant apie tai raštu pardavėjui per 7 darbo dienas nuo prekės pristatymo dienos. Jei pirkėjui nebuvo tinkamai suteikta informacija apie prekę bei galimybę pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti per minėtas 7 darbo dienas, tada vartotojas tokią sutartį turi teisę nutraukti per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

„Vartotojas, norėdamas įsigyti prekę internetu, turėtų visų pirma atkreipti dėmesį į interneto svetainėje suteiktą informaciją apie patį pardavėją (ar yra nurodytas pilnas įmonės pavadinimas, jos buveinės adresas, ne tik el. pašto adresas) bei apie prekę ir jos pristatymą (jos kaina, ar į ją įtraukti visi mokesčiai, daikto pristatymo sąlygos), pasidomėti apie kitų vartotojų patirtį įsigyjant prekes iš šios įmonės (ne parduotuvės interneto svetainėje pateikiamus komentarus). Taip pat reikia būti atsargiems nurodant savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu, atsispausdinti prekių užsakymo internetu dokumentą bei apmokėjimą už įsigyjamas prekes patvirtinantį dokumentą. Taip pat tikslinga išsaugoti sutarties sąlygas bei taisykles, kurios galiojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu“, – patarė VVTAT atstovas.

Komentarai (22)