Naujos Jak-42 katastrofos aplinkybės: lėktuvą pilotavo „mokinys“? (3)
Nors oficialūs Rusijos civilinės aviacijos asmenys neigia visas anksčiau skelbtas Jak-42 katastrofos versijas, o oficialios patikimos neskelbia, pagal pirminius duomenis žiniasklaidoje pasisakę nepriklausomi ekspertai vieningai teigia, kad nelaimę lėmė žmogiškasis faktorius. Primename, kad aviakatastrofos metu rugsėjo 7 dieną žuvo visa ledo ritulio komanda „Lokomotiv“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskelbta, kad lėktuvo kapitonas buvo 44-erių Andrejus Solomencevas. Tačiau šturvalą valdė antrasis pilotas – 49-erių Igoris Ževelovas. Jis skrido „mokinio“ teisėmis, nes iki šiol yra pilotavęs tik kito tipo lėktuvus. Šis savarankiškas skrydis jam buvo pirmasis už Jak-42 šturvalo.
„Tunošno“ oro uosto, iš kurio kilo lėktuvas, darbuotojai tvirtina, kad kapitoną pakeitęs I.Ževelovas prieš lėktuvo startą labai nervinosi.
Kas nutiko lėktuvo vadui?
Žiniasklaida pateikė daugybę versijų. Tačiau beveik visa Rusijos žiniasklaida vienbalsiai tvirtina, kad lėktuvo vadas A. Solomencevas turėjo rimtų šeimyninių problemų. Todėl, įklimpęs savo asmeninio gyvenimo vingiuose, galėjo nepastebėti pagalbininko klaidos.
Ekspertų teigimu, trijų variklių Jak-42 yra saugus lėktuvas: gali pakilti ir dviem varikliais, nusileisti jis gali ir būdamas techniškai netvarkingas. Vis dėl to pakilimas – silpnoji šio lėktuvo vieta. Ko gero, lėktuvą valdęs antrasis pilotas bandė jį atplėšti nuo žemės tinkamai neįsibėgėjęs.
Jak-42 katastrofa – unikali Rusijos civilinės aviacijos istorijoje. Nes šio tipo laineris nukrito ir sudužo pakildamas. Iki šiol tokių incidentų pavyko išvengti.
Eksperto žodis
Skrydžių saugos specialistas Vladimiras Gerasimovas spėja, kad Jak-42 katastrofos scenarijus buvo toks: lėktuvui įsibėgėjant, pilotas padarė vadinamąją „leitenanto klaidą“. Kitaip tariant, kaip ir daugelis nepatyrusių pilotų tokiu atveju, per anksti patraukė į save orlaivio šturvalą.
„Bandymas atplėšti lėktuvą nuo žemės, esant nepakankamam greičiui, tolygus savižudybei“, – apibendrino V. Gerasimovas.
Be to, pasak šio eksperto, nors abu žuvę pilotai ir „nebe piemenys“, jų skraidymo stažas šiuo lėktuvo modeliu gana kuklus: atitinkamai 1500 ir 400 valandų.
„Aviacijoje laikoma, kad antrasis pilotas yra patyręs, jei atskraidė tūkstantį, o kapitonas – keturis tūkstančius valandų“, – sakė ekspertas.