JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) paviešino informaciją, surinktą apie vieną „Apple“ įkūrėjų Steve‘ą Jobsą, kai buvo svarstoma skirti jį „jautriai“ pozicijai Baltuosiuose rūmuose 1991 metais. Dokumentuose rašoma, kad S. Jobsui artimi žmonės kaltino jį narkotikų vartojimu, melagystėmis ir nesirūpinimu šeima.

S. Jobsui buvo numatytas postas JAV prezidento eksporto taryboje – nacionalinėje patarėjų komandoje tarptautinės prekybos klausimais, skelbia interneto portalas Telegraph.co.uk. FTB agentai apklausė S. Jobs’o draugus, kolegas ir kitus artimus žmones bei sudarė 191 puslapio dosjė.

Vienas ilgametis S. Jobso draugas, lankęs koledžą su būsimuoju milijardieriumi, apibūdino jį kaip „apgaulingą asmenybę, nevisiškai tiesmuką ir sąžiningą“. Ataskaitoje, kuri prieš paviešinimą buvo nežymiai pakoreguota, pašalinant dalį pavardžių ir kitų detalių, S. Jobso draugas nurodo, kad norėdamas pasiekti savo tikslų, jis „iškreips tiesą ir realybę“.

Vienas iš „Apple“ įkūrėjų taip pat vadinamas despotišku. „Pono Jobso sekretorė informavo specialųjį agentą, kad jis negalėjo duoti interviu tris savaites. Ponas Jobsas netgi vėlavo į susitikimą su specialiuoju agentu vieną valandą“, – rašoma ataskaitoje.

Keli apklausti asmenys išreiškė susirūpinimą dėl to, kad jis anksčiau vartojo narkotikus. Jie taip pat nurodė, kad S. Jobsas tik pastaruoju metu pradėjo rūpintis savo nesantuokine dukra ir jos motina.

Be to, dokumente rašoma, kad 1985-aisiais „Apple“ būstinė sulaukė anoniminio skambučio, kuriuo pranešta apie tariamai padėtas bombas trijų darbuotojų namuose ir vieną nenurodytoje vietoje. Tam, kad bombos nebūtų aktyvuotos, buvo reikalaujama sumokėti 1 mln. dolerių. Tačiau S. Jobsas atsisakė sumokėti išpirką, nes netikėjo, kad grasinimas yra tikras.

1985 metais S. Jobsas buvo atleistas iš „Apple“, o 1991-aisiais dirbo kitoje savo įkurtoje kompanijoje „Next Computing“. Į „Apple“ jis grįžo dar po šešerių metų.

Komentarai (14)