Šiandien savęs neįsivaizduojame bent be vieno šiuolaikinių technologijų stebuklo. Tai labai patogu – tu tarsi gyveni normalų gyvenimą ir jau nebeturi sėdėti prie kompiuterio, kad pasižiūrėtum, ar nepasikeitė sinoptikų prognozės, pasitikrintum elektroninį paštą, ar pamatytum, kas pasikeitė „Facebook'o“ sienoje. Tuo tarpu patys šių technologijų kūrėjai netikėtai prabilo apie jų keliamus pavojus.

„Reikia pripažinti, kad naujųjų technologijų stebuklai – labai gražūs žaislai, o noras juos turėti labai profesionaliai auginamas per reklamą ir rinkodarą. Beje, reklaminiai pažadai įvykdomi – kai tu gauni šį žaislą, jis iš tiesų tave džiugina. Smagi patirtis prasideda jau nuo pakuotės. Tai tikras fenomenas, kad pasirodžius naujiems produktams „Youtube“ pirmiausiai atsiranda filmukai, kaip jie išpakuojami. Vartotojai dalinasi savo patirtimi.

Naudoti tokius prietaisus yra patogu, smagios programos leidžia orientuotis aplinkoje, fotografuoti, filmuoti, nuveikti daug kitų įdomių veiksmų, kurie mus įtraukia. Tu tarsi gyveni normalų gyvenimą, jau nebeturi sėdėti prie kompiuterio, kad pasitikrintum elektroninį paštą, kad pamatytum, kas pasikeitė tavo „Facebook'o“ sienoje, ar pasitikslintum orų prognozę. Tai labai patogu, bet visa tai reikalauja dėmesio. Čia ir prasideda pavojus“, – teigė psichologas.

Faktas, kad šiuo pavojumi susirūpino patys šios industrijos „grandai“, diegdami savo organizacijose sąmoningumo kampanijas, skatindami žmones neprarasti ryšio su savimi, pašnekovą ir stebina, ir džiugina. Anot jo, nuolat būdamas online žmogus nustoja girdėti save, nes tam nebeužtenka turimų dėmesio išteklių. Dėl to skursta jų vidus. Pagaliau buvimas virtualioje realybėje labai išsunkia žmones. Tai galima pajusti, jei kurį laiką pabūname nuo jos atsijungę. Tuomet į virtualią sritį grįžtate visai kitaip, su kitu jausmu, su nauja energija.

„Žmonės dažnai teisinasi, kad jų darbas toks – jie visada turiu būti pasiekiami, greitai reaguoti į laiškus, antraip praras klientus. Tačiau iš tiesų mūsų dėmesys šiais laikais tampa labai brangia preke – dėl jo kovoja visi, ir nereikėtų jo dalinti į kairę ir dešinę. Šiuo atžvilgiu turėtume būti ypatingai šykštūs. Juk tuo metu, kai tikriname žinutę, kuri galbūt yra nieko verta, mes nebūname su žmonėmis, kurie yra šalia, nebūname su savo šeima. Psichologine prasme tampame zombiais – mūsų kūnas yra, bet mūsų dėmesio ir širdies tuo metu čia nėra. Taigi zombiškumas, kuris iki šiol būdavo vaizduojamas tik filmuose, ateina ir į mūsų gyvenimą“, – įsitikinęs žmogiškųjų resursų valdymo konsultantas.

Daugybė žmonių telefonu atsiliepia net tualete

Anot pašnekovo, laimė, Lietuvoje tokių ryškių priklausomybės nuo technologijų apraiškų dar neturime – nesugebame išnaudoti net visų išmaniųjų telefonų galimybių. Kartą jam teko dalyvauti renginyje, į kurį atvyko daug amerikiečių. Nors viešbučio interneto tinklas buvo pritaikytas tokiam žmonių skaičiui, tačiau jis neatlaikė krūvio. Mat kiekvienas svečias turėjo po 2-3 prietaisus, kuriais norėjo prisijungti prie interneto, o kai tai nepavykdavo, reikšdavo pretenzijas, nes jam būtinai reikėjo prisijungti.

„Ko gera, kažkada priaugsime iki amerikiečių ir mes. Tai reiškia, kad kiekviename žingsnyje žmogus žiūri į ekraną, užuot žiūrėjęs į kitą žmogų, medį ar dar kažką. Beje, anksčiau seminarų metu reikėdavo su dalyviais susitarti tik dėl telefonų naudojimo, dabar – jau ir dėl pašto tikrinimo bei naršymo internete. Anksčiau žmogus griebdavo telefoną ir išeidavo pasikalbėti. Dabar jis ramiai sėdi prie stalo, tačiau su kažkuo bendrauja virtualiai.

Dar vienas mobiliųjų technologijų aspektas – visada visiems esi pasiekiamas. Žmonės nustemba, kad tu, pavyzdžiui, gali neatsiliepti telefonu, kad nesi kažkokiu metu online. Tai susiję su žmogaus privačios erdvės mažėjimu. Kartais seminaruose aš klausiu labai kvailo klausimo – ar žmonės yra atsiliepę telefonu būdami tualete. Pasirodo, tokių žmonių nemažai, nekalbant jau apie tai, kad atlikdami savo fiziologinius reikalus jie naršo internete ar rašo žinutes. Taigi anksčiau tokie atvejai buvo kaip anekdotai, dabar – jau realybė. Technologijos skverbiasi net į mūsų fiziologinių poreikių tenkinimo sferą“, – svarstė E. Lapinskas.

Vis dėlto psichologas situacijos nedramatizuoja ir nežada niūrios ateities šiuolaikiniams vaikams, technologijų pasaulyje gyvenantiems nuo mažens.

„Manau, jie užaugs normalūs žmonės, tik jiems reikia mokytis atsijungti nuo technologijų, mokytis būti su kitais žmonėmis. Tai įgūdis, kurio išmokstama. Pagaliau reikia mokytis būti su savimi. Pagrindinė sąlyga tam – turi atitraukti žvilgsnį nuo ekrano. Tam padeda ir begalė metodikų – įvairūs sąmoningumo pratimai, meditacijos, kvėpavimo sekimas. Beje, visos šios metodikos sėkmingai naudojamos minėtose didžiosiose korporacijose. O kaip naujosios technologijos keičia žmonių santykius, asmenybę, dar yra labai mažai medžiagos. Žinoma, jų poveikio nereikia dramatizuoti, bet reikia žinoti, kad kažkuriuo momentu gali užsidegti raudona lemputė – nukenčia santykiai, nes tu tarsi esi su žmogumi, bet iš tiesų su juo nesi“, – apibendrino pašnekovas.

Komentarai (14)