Volstritas: beprasmiška kova dėl milisekundžių  (3)

Pirmąją automatizuotą biržos prekybos sistemą sukūręs žmogus baiminasi, kad robotai Volstrite įgavo pernelyg didelę galią, rašo „Huffington Post“. Bėda ne ta, jog robotai pakeičia kitus žmones, o tai, kad jų panaudojimas susijęs su vis labiau augančiomis spekuliacijų akcijomis tendencijomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Thomo Peterffy istorija prasidėjo šeštojo dešimtmečio komunistinėje Vengrijoje. Būsimo milijardieriaus charakterį atspindi viena vaikystės istorija. T. Peterffy draugas nukeliavo į kaimyninę Austriją ir parsivežė kramtomos gumos. T. Peterffy nusipirko iš draugo vieną pakelį, supjaustė į tris dalis ir pardavė draugams su didele pelno marža. Mokyklos direktorius neliko patenkintas moksleivio verslumu ir apkaltino jį komunistinės sąžinės stoka.

Nenuostabu, kad T. Peterffy pasirinko emigraciją ir iki šiol gyvena JAV.

1977 metais būsimasis milijardierius suprato, kad tinkamai sukurta kompiuterio programa galėtų aptikti pernelyg optimistiškai ar pesimistiškai įvertintus pasirinkimo sandorius, o brokeriui beliktų juos įsigyti arba parduoti. T. Peterffy įkūrė bendrovę „Interactive Brokers“ ir visiems laikams pakeitė finansinių instrumentų prekybos tradicijas.

Iš pradžių rinkos dalyviai įtariai žvelgė į kompiuterius, bet netrukus technologijos tapo neatsiejama biržos prekybos dalimi.

1987 metais prekyba biržoje pasikeitė amžiams T. Peterffy pristatė pirmąją visiškai kompiuterizuotą NASDAQ prekybos platformą, kurioje brokeriai, naudodamiesi kompiuteriu, galėjo vykdyti visus sandorius. T. Peterffy tapo biržos kompiuterizacijos pionieriumi. Šio asmens dėka kompiuteriai, naudodamiesi algoritmais, ėmė savarankiškai prekiauti akcijomis, pasirinkimo sandoriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Brokeriui tereikėjo duoti nurodymus kompiuteriui ir sandoris buvo įvykdomas kone akimirksniu. O dar visai neseniai mojavimas rankomis ir garsūs šūkaliojimai buvo neatsiejama biržos prekybos dalis

Pats T. Peterffy nebuvo linkęs sėdėti prie klaviatūros ir rankiniu būdu diktuoti kompiuteriui prekybos nurodymus. Investuotojas drauge su savo komanda ėmė kurti automatizuotos prekybos algoritmą, kuris galėtų pats priimti sprendimus ir atlikti sandorius be žmogaus įsikišimo. T. Peterffy komanda negavusi jokio leidimo prijungė prie NASDAQ platformos savo kompiuterį ir paleido kompiuterinį algoritmą, kuris užsiėmė savarankiška prekyba.

NASDAQ prižiūrinčiam pareigūnui tokie veiksmai nepatiko ir jis liepė T. Peterffy visus nurodymus kompiuteriui įvesti klaviatūra. Investuotojas nenusiminė, jo inžinieriai per vieną savaitę išsprendė problemą ir sukūrė robotizuotą ranką, kurios pirštų galiukai buvo padengti gumos gabaliukais. Šiandien T. Peterffy prisimena, kad aktyviausiomis prekybos valandomis robotizuota ranka įvesdavo duomenis milžinišku greičiu. „Atrodė, kad netoliese kažkas šaudo iš kulkosvaidžio“, – prisiminė investuotojas.

Šiandien kompiuteriai savarankiškai sudaro daugiau nei pusę visų akcijų sandorių. „Morgan Stanley“ teigimu net 84 proc. visų prekybos akcijomis sandorių gali būti atliekami automatizuotai.

Kompiuterizuotos prekybos akcijomis šalininkai tvirtina, kad technologijos gelbsti, siekiant padidinti rinkos likvidumą. Kitaip tariant kompiuteriu pardavėjas žymiai greičiau suranda pirkėją ir atvirkščiai, o rinka sparčiau reaguoja į bet kokius pokyčius. Be to, kompiuterizuota prekyba yra kur kas pigesnė. Vis dėlto kompiuterinių programų kodai nėra tobuli, tad anksčiau ar vėliau susiklosto tokios aplinkybės, kuomet kompiuteriai pradeda priiminėti nepageidautinus sprendimus. Tokių nesusipratimų pavyzdžiais tapo „Knight Capital“ ir „Flash Crash“ skandalai. Na, o paskutinis kompiuterinis nesusipratimas nuskambėjo „Facebook“ akcijų pirminio viešo siūlymo metu.

„TABB Group“ atliko investuotojų apklausą. Paaiškėjo, kad kompiuterinės prekybos sutrikimai sumažino investuotojų pasitikėjimą finansinių instrumentų prekybos platformomis.

T. Peterffy manymu spartos lenktynės akcijų biržoje pasiekė absurdišką lygį. „Šiandien mes varžomės dėl milisekundžių, tačiau kuriant visuomenės gerovę visiškai nesvarbu, sandoris bus įvykdytas trimis milisekundėmis anksčiau ar vėliau“, – sako T. Peterffy. Anot jo, finansų sistema nėra savitikslis reiškinys. Jos paskirtis – aptarnauti realią ekonomiką, kuo efektyviau paskirstyti kapitalą. Tuo tarpu lenktynės dėl tūkstantųjų sekundės dalių tėra spekuliacijos, tenkinančios itin siauro žmonių rato interesus.

T. Peterffy reikalauja priežiūros institucijų imtis veiksmų ir uždėti apynasrį beprasmėms spartos lenktynėms. Deja, priežiūros institucijų galios ir finansavimas yra tokie menki, kad sunku tikėtis didesnio rinkų suvaržymo.

Prekybininkai visada ras būdų kaip įveikti nustatytus suvaržymus, tačiau tai nereiškia, kad priežiūros institucijos neturėtų stengtis suvaldyti augančio Volstrito godumo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)