Žmonių agresiją galėtų sumažinti gera architektūra  (0)

Švedų mokslininkai iš Čalmerio technologijos universiteto (Chalmers University of Technology) nustatė, kad gerai suprojektuoti medicininės paskirties pastatai mažina hospitalizuotų psichikos pacientų agresijos lygį. Nustatyta, kad naujajame Ostra‘os ligoninės psichiatrijos korpuse priverstinių injekcijų ir tramdomųjų diržų panaudojimo atvejų skaičius šiuo metu gerokai mažesnis nei būdavo anksčiau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Statistika rodo, kad agresijos ir prievartos lygis psichiatrijos gydymo įstaigose kasmet kyla. Kiekvienas pacientas vidutiniškai daugiau nei du kartus per savo buvimo ligoninėje laiką įsitraukia į kokį nors su prievartą susijusį incidentą. Daugiau nei trečdalis tokių incidentų baigiasi sužalojimais, kuriuos medicinos personalas patiria iš savo pacientų pusės. Švedijoje maždaug 85 % psichiatrijos darbuotojų nors kartą per visą darbo karjerą yra patyrę fizinio smurto; daugiau kaip pusei iš jų tai įvyko praėjusiais metais.

Čalmerio universiteto sveikatos priežiūros įstaigų architektūros vizituojantysis profesorius Rogeris Ulrichas portalui ScienceOmega.com pamėgino paaiškinti geros architektūros svarbą ir pacientams, ir klinikos darbuotojams.

Pirma, psichiatrijos klinikos labai retai kada keliasi į naujus šiuolaikinius pastatus, nes psichiatrų ir jų šeimos narių, kurie nuolat kalba apie naujų pastatų būtinybę, bendruomenė yra sąlyginai maža ir jų balsas mažai ką lemia. Nėra neįprasta, kad psichiatrijos klinikos ar atitinkami ligoninių skyriai būtų įsikūrę senuose, dar 19-ame amžiuje statytuose pastatuose. Be to, renovacijos ciklas didelės svarbos palatose, tokiose kaip intensyviosios terapijos, yra daug trumpesnis dėl naujų technologijų poreikio. Tai irgi prisideda prie to, kad sveikatos funkcionieriai neskuba priimti reikalingų sprendimų. To pasekmė – psichiatrijos klinikos žymiai ilgiau nei tradicinės sveikatos priežiūros įstaigos veikia senuose pastatuose. Pacientai ir darbuotojai paliekami dirbti ir gyventi su pasenusia, daug dešimtmečių skaičiuojančia įranga.

Antra, psichikos pacientų tarpe egzistuoja didelė socialinės atskirties problema. Nustatyta, kad ji tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pacientų talpinama į vieną palatą. Akivaizdu, jog privatumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių asmens norą būti socialiai integruotam į aplinką. Privatumo stoka lemia padidėjusį šių pacientų agresijos lygį ir jų nenorą bendrauti su aplinkiniais. Daugelyje psichikos sveikatos priežiūros įstaigų šiuo metu yra tik bendrosios palatos. Mokslininkai trijose Niujorko klinikose tyrė, kaip stipria šizofrenijos forma sergantieji reaguoja į tą faktą, kad jie yra laikomi vienam asmeniui arba keliems asmenims skirtose palatose. Nustatyta stipri priklausomybė tarp galimybės būti vienam ir taikomos vaistų dozės. Trumpai tariant, privatumo stoka didina socialinę atskirtį.

Kita vertus, psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad labai didelę svarbą turi dienos šviesa, aplinkos triukšmo lygis ir pan. Kol kas neaišku, kaip veikia kiekvienas iš šių faktorių atskirai, tačiau jų kompleksas neabejotinai daro didelę įtaką. Architektai, atsižvelgdami į šiuos stresą mažinančius veiksnius, projektuodami psichiatrinės paskirties pastatus gali labai padėti mažinant agresijos ir smurto apraiškų lygį.

Ostra‘os ligoninės Švedijoje psichiatrijos korpusas buvo atidarytas 2007 metais. Jame daug stresą mažinančių architektūrinių sprendimų, kurie padaryti atsižvelgus į profesoriaus Ulricho ir jo kolegų patarimus. Buvo nustatyta, kad persikėlus į naujas patalpas tramdomųjų diržų panaudojimo atvejų skaičius smuko 44 %, o priverstinių injekcijų – 21 %. Kyla klausimas, kokią ekonominę naudą duoda tokie architektūriniai sprendimai?

„Pirmiausia turime reikalą su labai rimtomis klinikinėmis pasekmėmis, - kalba profesorius Ulrichas. – Agresija ir smurtas psichiatrijos klinikose – kaip ir apskritai visame medicinos sektoriuje – atspindi didėjančias problemas tarptautiniu mastu. Sumažinti agresijos lygį labai svarbu ne tik turint galvoje medicinos personalo saugumą, bet ir pačių pacientų gerovę. Anksčiau atlikti tyrimai yra įvertinę geros architektūros ekonominę naudą. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečios sveikatos priežiūros sistemos, tačiau apibendrinus galima pasakyti, kad net ir konservatyviais vertinimais galima tikėtis, jog investicijos atsipirks po kokių penkių metų.“

Profesorius Ulrichas įsitikinęs, kad geresnė architektūra gali padėti pagerinti padėtį ne vien psichiatrijos srityje, pavyzdžiui, ir greitosios medicinos pagalbos sektoriuje. Gerai suprojektuoti pastatai gali gerokai sumažinti patiriamą stresą. Vertimas pacientų laukti perpildytose, belangėse ir prastai vėdinamose patalpose su dirbtine šviesa, triukšmingos aplinkos sąlygomis, didina stresą ir agresijos riziką. Tinkami architektūriniai sprendimai galėtų prisidėti prie geresnio tiek pacientų, tiek ir pačių medikų gyvenimo.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(2)

Komentarai (0)