Vilnius perbraižo gatves: autobusams - papildomos juostos, vairuotojams - spūstys  (6)

Ruošdamasi vadinamųjų greitųjų autobusų paleidimui, Vilniaus savivaldybė deda visas pastangas, kad jie iš tikrųjų būtų greiti. Siekdama suteikti daugiau erdvės būsimiesiems maršrutams, savivaldybė braižo naujas viešojo transporto juostas judriausiose sostinės gatvėse.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pirminiais duomenimis, vadinamąsias A juostas ketinama papildomai įrengti tokiose vietose, kaip Antakalnio, Olandų, Ozo, Kareivių, Tūkstantmečio ir Ukmergės gatvės. Ir tai ne vienintelė naujovė – viešajam transportui ketinama suteikti papildomas A juostas prie transporto žiedų.

Pakeitimus tvirtins jau netrukus

Kad A juostų plėtra yra numatoma, portalo delfi.lt žurnalistams patvirtino sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis.

„Vilniaus viešojo transporto eismas turės būti tobulintas. Tai numatyta ir Vilniaus miesto strateginiame plane. Norėdami, tai užtikrinti turėsime modernizuoti dabartinę eismo sistemą. Tačiau planuojama atlikti ne tik plečiant A juostų tinklą, bet ir peržiūrinti dabartinę kontrolės sistemą, šviesoforų reguliavimą, eismo organizavimo pokyčius“, - teigė A. Šešelgis.

Pasak jo, naujos A juostos – ne vienintelis pokytis, kurį ketinama įvesti kartu su greitaisiais autobusais.
„Šiuo metu kaip tik ir vertiname probleminius eismo ruožus, kuriuose viešojo transporto greitis stipriai sulėtėja. Atlikę analizę, galėsime detaliau patikslinti planus, jų apimtis. Tą planuojame atlikti iki tol kol paleisime greituosius autobusus“, - aiškino A. Šešelgis.

Spėjama, kad su eismo pertvarkomis susijusius pasiūlymus sostinės taryba nagrinės jau balandžio mėnesį.

Autobusu – greičiau nei automobiliu?

Savivaldybė svarsto galimybę įrengti naujas A juostas daugelyje svarbiausių transporto mazgų.

Viena ilgesnių A juostų numatoma Olandų g., nuo Krivių g. iki Olandų žiedo. Prioritetą viešasis transportas turėtų įgyti ir Antakalnio g. atkarpoje nuo Klinigų g. iki Šilo tilto. Netoliese, Žirmūnų g. atkarpoje prie Šilo tilto, taip pat siūloma ilginti viešajam transportui skirtą kelio ruožą. Tiesa, gali būti, kad čia nebus apsieita be gatvės platinimo darbų.

Dar vienas sektorius, kur ketinama gerinti galimybes viešojo transporto eismui, yra „Siemens“ arenos apylinkės. Savivaldybė svarsto, ar įrengti papildomas A juostas maždaug 500 metrų ilgio Ozo g. atkarpoje iki Kalvarijų g., o taip pat – atkarpoje nuo Kareivių ir Verkių g. sankryžos iki Kareivių ir Kalvarijų g. sankirtos.

Be to, nauja A juosta planuojama ir judrioje Kalvarijų gatvėje – nuo Tauragnų stotelės iki Kareivių g. Tiesa, čia savivaldybės specialistai taip pat siūlo sykiu organizuoti gatvės platinimo darbus bei galbūt panaikinti būsimosios A juostos apylinkėse esančias automobilių stovėjimo vietas.

Ilga A juosta gali driektis ir žemyn Tauro kalnu. Savivaldybės specialistai A juostas regi V. Kudirkos gatvėje nuo M. Valančiaus iki Pamėnkalnio g. Ši A juosta turėtų ir tęsinį – J. Tumo-Vaižganto gatve, pro Lukiškių aikštę, iki pat A. Goštauto gatvės, vingiuojančios palei Nerį.

Naujamiestyje ir Senamiesčio prieigose taip pat planuojama A juostų plėtra. Pirmenybės viešasis transportas turėtų sulaukti Švitrigailos g. atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Kauno g., taip pat – trumpoje Žemaitės g. atkarpoje ties sankryža su Savanorių prospektu.

S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje siūloma įrengti A juostą nuo Kapsų iki Tūkstantmečio g., o taip pat – nuo Tūkstantmečio g. iki Eišiškių plento. Tiesa, pastaruoju atveju veikiausiai būtų reikalingi ir gatvės platinimo darbai.

V.Sadauskas: tai kvepia naujomis spūstimis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro direktorius Vigilijus Sadauskas teigė, jog A juostų įvedimas kitų eismo juostų sąskaita gali sukelti labai skaudžių padarinių Vilniaus vairuotojams. Esą komplikacijų pavyktų išvengti nebent tokiu atveju, jei nemaža dalis gyventojų staiga nuspręstų iš savo automobilių persėsti į greituosius autobusus.

„Pirmas klausimas – kur tie autobusai važiuos, ar jie bus piliečiams patogūs? Ar pilietis persės iš savo privataus automobilio į tą greitąjį autobusą? Jeigu maršrutas bus nepatrauklus, nepriimtinas – be abejo, autobusas važiuos, jis veš keleivius. Tačiau piliečiai, kuriems jis nėra priimtinas, vis vien turės važiuoti tuo pačiu maršrutu. Ir, aišku, jie kimšis žiede, kamščiuose ir visur kitur“, - kalbėjo V. Sadauskas.

Labiausiai jis teigė abejojantis dėl A juostų braižymo intensyvaus eismo gatvėse, viešajam transportui išskiriant šiuo metu visam eismui naudojamas juostas.

„Ta pati Olandų gatvė. Įsivaizduokite, kad turite pilną vandens arbatinuką. Paimate „straubliuką“ ir padalinate į dvi dalis. Į vieną leidžiate vieną srovę, kitą paliekate papildomą – bakelį raudonam vandeniui, kuris turi išbėgti. Tai gali būti, kad tas raudonas vanduo išbėga per minutę, o visas likęs vietoj trijų minučių bėgs penkiolika. Automobilių srautas niekur nedings“, - iliustravo V. Sadauskas.

Geriau VGTU specialistas vertina tuos A juostų planus, kuriuose jos braižomos ne ant dabar visam transportui skiriamų juostų, o platinant gatves ar siaurinant skiriamąsias juostas ir išlaikant tą patį automobilių eismo pralaidumą.

„Tuomet kamščių dydis nepadidėtų tikrai. Bet sumažėtų tuo atveju, kaip jau minėjau, jeigu būtų parenkamas priimtinas maršrutas, ir dalis automobilių vairuotojų ir keleivių, kurie naudojasi nuosavu transportu, persėstų ir važiuotų tuo maršrutu“, - pridūrė V. Sadauskas.

A juosta tik autobusams. Ar taip būna?

Pašnekovas priminė ir dar vieną opią problemą – vairuotojus, kurie neatsispiria pagundai pasinaudoti viešojo transporto juosta.

„Dalis nesąžiningų ir nekultūringų vairuotojų „lips“ į tą autobusų juostą, ją užkišinėdami, vienas per kitą nardydami ir pan. Galima įvesti juostas, bet kiekvienas sprendimas turi būti protingas, paskaičiuotas“, - tęsė V. Sadauskas.

Pasak jo, A juostas „skolintis“ mėgstantys vairuotojai kelia ir papildomą pavojų – vienas techninis eismo įvykis viešojo transporto juostoje esą gali sugriauti visą greitųjų autobusų grafiką.

„Vairuotojų kultūra atlieka rolę tuomet, kai specialistai padaro kvailus darbus. Jeigu padaromas kvailas darbas, įvedama autobusų juosta ten, kur vairuotojas gali į ją įvažiuoti, piktnaudžiauti ir nėra kontrolės ar inžinerinių priemonių, būna blogai“, - pridūrė V. Sadauskas.

Pasak jo, kai kuriose valstybėse vairuotojų kultūrą užtikrina ir mechanizmai. Specialūs atitvarai, blokuojantys lengvųjų automobilių galimybes įvažiuoti į A Juostas ir nuleidžiami tik viešajam transportui, esą galėtų būti bandomi ir Lietuvoje.

Reikia arba labai tikslių skaičiavimų, arba genijaus

V. Sadausko teigimu, sostinės savivaldybė A juostų plėtrą turi pagrįsti arba labai tiksliais skaičiavimais ir asmenine atsakomybe, arba genialumu.

„Savivaldybės specialistai turi turėti srautus ir paskaičiavimus. Jie turėtų pasakyti piliečiams, kodėl tas maršrutas būtinas. (...) Tai yra pateikiama, kuomet planuojami tokie dalykai, bet kurioje Vakarų Europos šalyje. Jeigu politikas duria ir sako „man patiktų, jeigu čia važinėtų greitasis autobusas, nes turiu du mažus vaikus, kurie važinėja į būrelius“, kaip manote, ar tas maršrutas duotų efektą, jeigu nėra jokio skaičiavimo?“ - retoriškai klausė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro direktorius.

V. Sadauskas pirmiausiai ragina įvesti eksperimentines viešojo transporto juostas, o ne vykdyti masyvią jų plėtrą. Tačiau ir tokiu atveju esą reikalingi labai tikslūs transporto srautų ir viešojo transporto keleivių dinamikos skaičiavimai.

„Noriu – taip paeksperimentavau. Noriu – taip. Na ir kas, kad praradome kelis šimtus tūkstančių, - ironizavo pašnekovas. - Tas, kuris pasiūlė tokį sprendimą, jeigu yra blogai, turėtų prisiimti atsakomybę. (...) Dalyje pasaulio šalių būna toks dalykas. Kuomet pastato kelininkai tiltą, pastato po juo tilto projektuotoją. Per jį važiuoja pirmieji pilnai prikrauti automobiliai. Jeigu tiltas sulūžta, yra tikimybė, kad tas projektuotojas, kuris stovi po tiltu, gali ir neišgyventi. Tai jeigu tas, kas pasiūlė, stovėtų ten ir matytų pasipiktinimą, ir visi galėtų mesti į jį nebūtinai akmenį, bet bent jau batą ar kojinę, būtų paprasčiau.“

Pasak jo, jei savivaldybė neturi labai aiškių paskaičiavimų, nuo klaidos išgelbėti gali tik genialumas.

„Sėdint kabinete užbraukti liniją ir sakyti „čia autobusai bus greiti ir važiuos“, neturint duomenų, kiek žmonių jais važiuos... Galbūt savivaldybė tuos duomenis turi. Jeigu pasakytų, kad pusė lengvųjų automobilių vairuotojų ir keleivių persės į tuos autobusus ir kamščių tikrai nebus toje vietoje – keliu abi rankas ir sakau „šaunuoliai!“. Tačiau norėčiau matyti tą žmogų, kuris taip siūlo. (...) Bet galbūt tas, kas daro, turi kažkokių užslėptų ar genialių minčių. Ir, manau, jie tas mintis prieš pradėdami projektą tikrai pateiks, visi sužinos, ir mes, žinodami tas mintis, pritarsime ir sakysime „Puiku“, - pusiau juokais sakė V. Sadauskas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Šarūnas Černiauskas
(7)
(0)
(0)

Komentarai (6)