Bitkoinams Lietuvoje - išskirtinis FNTT dėmesys (0)
Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Bankas užblokavo sąskaitą
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti“ nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė“.
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket“.
Po didinamuoju stiklu
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas“, – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti“, – pasakojo S.Šileikis.
Nemalonumų kol kas išvengė
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija“, kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
Dokumentai – iš anksto
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
Pagaminti iš oro
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
Galima sumokėti net ir už taksi
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
