Skandinavai į mus turėtų žiūrėti su nuostaba: už šildymą mokame daugiau, nei jie (34)
Pažvelgus į kur kas aukštesnio pragyvenimo Skandinavijos šalis, matyti, kad centralizuotas šildymas jiems yra pigi paslauga – kilovatvalandė kainuoja 19-20 ct/Kwh. Lietuvoje miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro, ji kainuoja apie 20 ct/kWh. Tačiau ten, kur deginamos dujos - apie 27 ct/kWh.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, Skandinavijoje ne tik nebrangus šildymas, bet ir mažesnis jo suvartojimas.
Dar vienas skirtumas – pajamų dydis. Skandinavai būsto išlaikymui skiria keletą procentų savo pajamų, lietuviai – 14,1 proc. Didžiosios Britanijos mokslininkų vertinimu, jeigu šeima komunalinėms išlaidoms skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, ji gyvena energetiniame skurde.
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius tvirtina, kad Skandinavijos šalyse centralizuotas šildymas laikomas pigiu šildymo būdu.
„Mūsų klimatinės sąlygos ir panašios, tačiau žinant mūsų kiaurus namus, tai mūsų metinės energijos sąnaudos vidutiniškai yra iki dviejų kartų didesnės. Taigi ir sąskaitos yra didesnės. Jų centralizuotos šilumos ūkis konkuruoja su kitais šildymo būdais. Ten nėra jokio valstybinio rėmimo centralizuotam šilumos ūkiui, taip pat ir nėra reguliavimo, išskyrus Daniją. Ten žmonės centrinio šildymo kainą lygina su alternatyviais šildymo būdais, jeigu jiems apsimoka, tada jie prie jo jungiasi, jeigu neapsimoka – nesijungia“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, Skandinavijoje pagrindinis konkurentas centriniam šildymui yra individualus dujinis šildymas, elektriniai šilumos siurbliai.
„Tačiau centralizuotas šilumos tiekimas Skandinavijoje turi labai stiprias pozicijas ir ši rinka Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje auga kaip ant mielių: ne tik visi daugiabučiai šildymosi centralizuotai, bet ir didelė dalis individualių namų šildosi centralizuotai. Taip yra dėl to, kad šis šildymo būdas gyventojams yra priimtiniausias“, - sakė V. Lukoševičius.
Pasak pašnekovo, centralizuotai šiluma Skandinavijoje dažniausiai gaminama kogeneracinėse elektrinėse.
„Toms kogeneracinėms elektrinėms, kurios gamina ir elektrą, reikia kažkur padėti šilumą. Taigi ta šiluma yra pagrindinis pigios šilumos šaltinis didžiuosiuose miestuose“, - teigė jis.
Taip pat centrinei šilumai gaminti naudojama biomasė, anglis.
„Tose šalyse centralizuotai gaminant šilumą dujų deginama labai mažai“, - sakė V. Lukoševičius.
Pašnekovo teigimu, Lietuvai, norint sumažinti išlaidas šilumai, vieninteliai receptai yra būstų šiltinimas ir perėjimas prie vietinio kuro.
„Biokuras sparčiai plinta Lietuvoje, tik Vilnius liko dujinis miestas. Kiti savo kuro balanse jau turi didelę dalį biomasės. Problema yra su daugiabučių renovacija, kokį modelį besirinktų, vis tiek nėra gerų tempų ir greitai šilumos suvartojimo kiekiai nepasikeis. Mano nuomone, reikėtų ne tik šiltinti namus, bet ir pertvarkyti šildymo sistemas“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Dar vienas skirtumas – pajamų dydis. Skandinavai būsto išlaikymui skiria keletą procentų savo pajamų, lietuviai – 14,1 proc. Didžiosios Britanijos mokslininkų vertinimu, jeigu šeima komunalinėms išlaidoms skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, ji gyvena energetiniame skurde.
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius tvirtina, kad Skandinavijos šalyse centralizuotas šildymas laikomas pigiu šildymo būdu.
„Mūsų klimatinės sąlygos ir panašios, tačiau žinant mūsų kiaurus namus, tai mūsų metinės energijos sąnaudos vidutiniškai yra iki dviejų kartų didesnės. Taigi ir sąskaitos yra didesnės. Jų centralizuotos šilumos ūkis konkuruoja su kitais šildymo būdais. Ten nėra jokio valstybinio rėmimo centralizuotam šilumos ūkiui, taip pat ir nėra reguliavimo, išskyrus Daniją. Ten žmonės centrinio šildymo kainą lygina su alternatyviais šildymo būdais, jeigu jiems apsimoka, tada jie prie jo jungiasi, jeigu neapsimoka – nesijungia“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, Skandinavijoje pagrindinis konkurentas centriniam šildymui yra individualus dujinis šildymas, elektriniai šilumos siurbliai.
„Tačiau centralizuotas šilumos tiekimas Skandinavijoje turi labai stiprias pozicijas ir ši rinka Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje auga kaip ant mielių: ne tik visi daugiabučiai šildymosi centralizuotai, bet ir didelė dalis individualių namų šildosi centralizuotai. Taip yra dėl to, kad šis šildymo būdas gyventojams yra priimtiniausias“, - sakė V. Lukoševičius.
Pasak pašnekovo, centralizuotai šiluma Skandinavijoje dažniausiai gaminama kogeneracinėse elektrinėse.
„Toms kogeneracinėms elektrinėms, kurios gamina ir elektrą, reikia kažkur padėti šilumą. Taigi ta šiluma yra pagrindinis pigios šilumos šaltinis didžiuosiuose miestuose“, - teigė jis.
Taip pat centrinei šilumai gaminti naudojama biomasė, anglis.
„Tose šalyse centralizuotai gaminant šilumą dujų deginama labai mažai“, - sakė V. Lukoševičius.
Pašnekovo teigimu, Lietuvai, norint sumažinti išlaidas šilumai, vieninteliai receptai yra būstų šiltinimas ir perėjimas prie vietinio kuro.
„Biokuras sparčiai plinta Lietuvoje, tik Vilnius liko dujinis miestas. Kiti savo kuro balanse jau turi didelę dalį biomasės. Problema yra su daugiabučių renovacija, kokį modelį besirinktų, vis tiek nėra gerų tempų ir greitai šilumos suvartojimo kiekiai nepasikeis. Mano nuomone, reikėtų ne tik šiltinti namus, bet ir pertvarkyti šildymo sistemas“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Sąskaita gali prilygti ir minimaliai algai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, švedai per mėnesį vienam kvadratiniam metrui apšildyti išleidžia apie 20 kWh, taigi 60 kv.m būstui - 1200 kWh. Skaičiuojant, kad šildymas kainuoja 20 ct/kWh, per mėnesį už tokį būstą moka apie 240 Lt.
„Taigi įvertinus jų pragyvenimo lygį, komunalinėms išlaidoms tenka 3-5 proc. pajamų. O pas mus žmogus gauna tūkstantį litų, tai tokiai sąskaitai jis išleidžia 25 proc. pajamų. Taigi todėl tai ir vadinama energetiniu skurdu. Jiems pragyventi yra daug lengviau, nes kuras ir technologijos kainuoja maždaug tiek pat, tik pas juos nėra tokių kiaurų namų, kur vietoj 240 Lt tokio paties buto savininkas moka 800 Lt“, - komentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Minimalus atlyginimas po mokesčių Lietuvoje yra 870 Lt.
Lietuvoje sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžiausia visuomenės dalis, esantis 60 kv.m butas sunaudoja apie 1500 kWh šilumos. Tokio buto savininkas, jeigu jis gyvena mieste, kuriame šiluma gaminama iš dujų, per mėnesį moka 405 Lt. Jeigu butas yra mieste, kuriame šiluma gaminama iš biokuro ir kainuoja 20 ct/kWh, moka 300 Lt.
„Galutinė sąskaita priklauso ir nuo kuro, ir nuo namo būklės. Jeigu namas naujas, tai ir šildantis dujomis, per mėnesį mokės 162 Lt, o jeigu prastas namas šildomas šiluma, gaminama iš biokuro, gali mokėti ir 420 Lt“, - aiškina V. Stasiūnas.
Taip pat, pasak jo, Lietuvoje daug išvaistoma šilumos dėl daugiabučiuose tiesiog prarandamos šilumos. Dėl būstų nesandarumo orui šildyti išleidžiama 680 mln. Lt per metus, 400 mln. Lt galima būtų išleisti mažiau, jei dujos būtų pakeistos biokuru.
„Pereiti į biokurą baigsime kažkur 2016 m., o kada baigsime šiltinti namus, klausimas yra sunkus“, - teigė pašnekovas.
Lietuvoje centralizuotu šildymu šildoma 17 tūkst. butų. Šia paslauga naudojasi 46 proc. visų gyventojų.
(7)
(0)
(7)