Žvilgsnis į slaptą Jugoslavijos diktatoriaus J. Tito bunkerį (Foto) (0)
26 metai darbštaus darbo, inžinierių išmonė ir milžiniškos išlaidos – viso to prireikė, kad giliai kalno šlaite atsirastų milžiniškas bunkeris, kuris šiuo metu galėtų drąsiai vadintis vienu įspūdingiausių buvusios Jugoslavijos Respublikos reliktu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kompleksas, užima 6500 kvadratinių metrų plotą. Jis pastatytas taip, kad viduje laisvai gyventų ir dirbtų 350 žmonių. Tai jie daryti galėtų šešis mėnesius be būtinybės išlįsti į paviršių. Statinys turėjo savo generatorius, vandens tiekimo ir oro kondicionavimo sistemas. O apie jo egzistavimą žinojo tik pats Tito bei artimiausi parankiniai.
Ši slėptuvė pritaikyta atlaikyti 20 kilotonų atominę ataką, tai yra stipresnį smūgį, nei 1945 metais patyrė Hirosima.
Tiesa, bunkeris buvo baigtas 1979 metais – prieš pat diktatoriaus mirtį. Jis taip niekada ir nepamatė šio komplekso. Nors jame buvo įrengta 100 miegamųjų ir prezidentinis blokas, skirtas specialiai Tito. Respublikos vadovui buvo pastatytas specialus kambarys su „karališko“ dydžio lova ir vonios kambariu.
Didžioji tvirtovės paslaptis buvo atskleista, kai Bosnija atskilo nuo Jugoslavijos 1992 metais. Naujoji kariuomenė perėmė požeminį kompleksą ir valdo jį iki šiol. Visai neseniai bunkeris parodytas ir visuomenei.
Nors Tito buvo vertinamas labai kontraversiškai, tačiau būtent jis sukūrė unikalų socializmo modelį savo mylimoje Jugoslavijoje. Jis buvo paremtas Sovietų Sąjungos koncepcijomis, tačiau po Stalino mirties, nuo pastarosios atsiribojo. Jugoslavija tapo gerokai atviresnė nei komunistinės kaimynės. Ji, pavyzdžiui, leido gyventojams nemokamai keliauti į Vakarus. Tito taip pat pavyko išlaikyti taikų Jugoslavijos respubliką sudariusių šešių tautų sambūvį. Nors skamba gražiai, tačiau Tito sukurtoje imperijoje klestėjo ir daug iliuzijų. Respublikos ekonomika buvo priklausoma nuo Vakarų valstybių paskolų. O nepasitenkinimai šia santvarka (Kroatijoje bei Kosove) buvo malšinami greitai ir brutaliai. Po diktatoriaus mirties 1980 metais, Jugoslavijos padėtis pradėjo dar labiau blogėti. Respublika suskilo, nes skirtingos tautos pradėjo elgtis savanaudiškai ir bendrame kontekste siekti daugiau valdžios. Galiausiai, po kruvinų kovų, buvusi federacija visiškai suiro.