Europos Komisija patvirtino: lietuviai gyvena pasakiškai  (11)

Mes – maži, bet galingi. Šis pasakymas galioja ne tik krepšiniui, bet ir kitose gyvenimo aspektuose, pavyzdžiui, technologijų srityje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuviai turi bene geriausią interneto paslaugų prieinamumą ir mažiausias jų kainas visoje Europos Sąjungoje (ES). Tokios išvados peršasi analizuojant Europos Komisijos atliktus tyrimus.

Patikrinus interneto paslaugų kainų skirtumus paaiškėjo, kad lietuviai 12–30 megabitų per sekundę (Mbps) spartos ryšį gali užsisakyti nuo 9 eurų per mėnesį, o greitesnis, iki 100 Mbps spartos, internetas atsieina apie 11 eurų. Palyginimui, ES kainų vidurkiai yra apie 22 eurus (12–30 Mbps) ir 26 eurus (iki 100 Mbps).

Tad tyrimo autoriai konstatuoja: interneto paslaugų kainos Lietuvoje yra žemiausios.

Tiesa, kitose kategorijose (pavyzdžiui, interneto ir televizijos ar interneto ir telefono ryšio) lietuviai pasirodė prasčiau. Ko gero, todėl, kad vien interneto paslaugas Lietuvoje siūlo daug tiekėjų, o štai laidinį telefoną ar televiziją kartu „patiekti“ gali tik keletas stambesnių žaidėjų.

Dar vienas įdomus pastebėjimas: atsižvelgiant į šalies gyventojų pajamas, Lietuvoje ryšių paslaugos atsieina brangiau nei Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

Neužleidžia lyderės pozicijos

Džiaugtis lietuviai gali ne tik žemomis kainomis, bet ir gera naujos kartos interneto paslaugų prieiga: pusė šalies teritorijos yra šimtu procentų padengta bent 30 Mbps spartos tinklu. Likusioje šalies dalyje padengiamumas siekia 65–100 proc.

Remiantis Europos Komisijos tyrimu, lietuviai išlieka šviesolaidinių technologijų plėtros lyderiais visame žemyne. Su 4G LTE tinklo padengimu anksčiau situacija Lietuvoje buvo liūdna, bet pernai pavijome ir aplenkėme ES vidurkį (79,4 proc.). 

Apskritai ES šalyse 99,4 proc. visų namų ūkių gali naudotis mažiausiai vieno fiksuotojo ar mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjo paslaugomis (neskaitant palydovinio ryšio). 

Taigi Lietuva yra viena iš geriausiai Europos Skaitmeninės darbotvarkės tikslų siekianti šalis. Minėtame dokumente numatyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse 30 Mbps interneto prieiga turi būti užtikrinta visoje šalyje, o bent pusė namų ūkių turėtų prieigą prie 100 Mbps spartos ryšio.

Netesi pažadų

Pylos visų ES narių paslaugų tiekėjams Europos Komisija išrašė už tai, kad šie reklamose giriasi įspūdingais greičiais, o iš tiesų vartotojai tenkinasi pastebimai mažesne ryšio sparta.

Labiausiai vartotojams meluoti mėgsta DSL paslaugų tiekėjai: jų ryšys realiai siekia 63–65 proc. tos spartos, kuri reklamuojama. Šviesolaidinio interneto tiekėjai apgaudinėja švelniau (jie suteikia 83–85 proc. žadamos spartos), o sąžiningiausi yra kabelinio interneto tiekėjai (86–90 proc. žadamos spartos).

Beje, apie šviesolaidinio interneto spartą ypač mėgsta meluoti Lietuvos kompanijos – tik mūsų, Bulgarijos ir Didžiosios Britanijos tiekėjai suteikia mažiau nei 90 proc. spartos, kuri reklamuojama.

Prieš kelias savaites Europos Parlamentas priėmė taisykles, kurios užtikrins, kad interneto tiekėjai savo klientams meluoti nebegalėtų. 

Kad tik nesugadintų

Komentuodamas šiuos EK tyrimus, „Teo“ privačių klientų padalinio vadovas Nerijus Ivanauskas pastebėjo, kad Lietuva jau seniai žinoma ne tik Europos, bet ir pasaulio interneto spartos „čempionatuose“.

„Šeštus metus iš eilės esame pirmi Europoje pagal šviesolaidžio plėtrą, pasaulyje garsėjame vienu sparčiausių „Wi-Fi“. Turėdami išvystytą ir pažangią interneto infrastruktūrą, esame ir žemiausių kainų Europoje lyderiai. Visai tai yra didelių investicijų į infrastruktūrą, atviros rinkos ir stiprios konkurencijos rezultatas. Tikimės, Lietuva išlaikys dabartinę dinamiką, be dirbtinių rinkos suvaržymų ar papildomų reguliacinių intervencijų“, – sakė N.Ivanauskas.

Jis pridūrė, kad problemos dėl interneto spartos skirtumų telekomunikacijų rinkos žaidėjams yra puikiai žinomos. Realaus ir žadėto interneto spartos neatitikimas gali atsirasti tiek dėl neetiškos kai kurių tiekėjų rinkodaros, tiek dėl techninių kliūčių.

Pavyzdžiui, perduodant duomenis per varines telefono linijas (DSL), didelę įtaką turi atstumas (kuo ilgesnė DSL linija, tuo lėtesnis ryšis); mobiliojo interneto spartai įtakos turi reljefas, prie bazinės stoties prisijungusių vartotojų skaičius ir kt.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis
(26)
(40)
(-14)

Komentarai (11)