Europos automobilių gamintojų asociacijos (pranc. Association des Constructeurs Européens d'Automobiles – ACEA) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su gana vidutiniškais 2016 metų ketvirtojo ketvirčio rezultatais, Europos Sąjungoje buvo parduota beveik 213 tūkstančių automobilių, kurių varikliai naudoja ne įprastinius naftinius degalus, o kitos rūšies energiją. Tai 37,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį .

Labiausiai išaugo vadinamųjų tikrųjų elektromobilių  pardavimai – beveik iki 24,6 tūkst., arba 49,0 proc. daugiau nei pernai. Tikrieji elektromobiliai (angl. battery electric vehicle – BEV, kitaip dar battery-only electric vehicle – BOEV,  all-electric vehicle ar pure electic vehicle) –  transporto priemonės, kuriose energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio, paprastai didelės talpos akumuliatorių baterijų bloko).

ACEA pranešime sakoma, kad žymiai išaugo Europos Sąjungoje registruojamų naujų kitokios rūšies energiją naudojančių automobilių skaičius. Šiai automobilių grupei priskirti visi elektromobiliai, kuriuos galima įkrauti iš išorinio elektros tinklo (angl. Electrically chargeable vehicles – ECV, kitaip dar Plug-in electric vehicles – PEV ir Grid-enabled vehicles – GEV), taip pat hibridiniai elektromobiliai (angl. Hybrid electric vehicle – HEV) ir naftinių degalų pakaitalus, bet ne elektros energiją, naudojantys automobiliai. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, ES tokių automobilių pardavimai, kaip jau minėta, išaugo 37,6 proc. (jų iš viso įregistruota 212  945 vienetai).

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį tokių automobilių įregistruota 146 (pernai pirmąjį ketvirtį – 85), arba 71,8 proc. daugiau.  
 
Palyginimui:  analogiški rodikliai Latvijoje yra 118 – 78 – 51,3 proc., Estijoje 326 – 139 – 134,5 proc., Lenkijoje 7403 – 3870 – 91,3 proc.

Automobilių, kuriuos galima įkrauti iš išorinio elektros tinklo (šiai grupei priskirti tikrieji elektromobiliai (BEV), elektromobiliai su pagalbiniu galios agregatu nuvažiuojamam atstumui padidinti (angl. Extended range electric vehicles – EREV), elektromobiliai su kuro elementais (angl. Fuel cell electric vehicles – FCEV) ir vadinamieji kištukiniai hibridai (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicles – PHEV – hibridinės transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, elektros varikliu ir akumuliatorių baterija ar kitu elektros energijos kaupikliu, kurį galima įkrauti iš išorinio elektros tinklo, pavyzdžiui,  įkišus kištuką į įprastą 230V įtampos elektros lizdą) pardavimai ES išaugo 29,9 proc. , arba iki 47,2 tūkst. vienetų. Lietuvoje tokių automobilių š.m. I ketvirtį  įregistruota 11 (pernai 14), ir tai yra 21,4 proc. mažiau.

Palyginimui: analogiški rodikliai Latvijoje yra 14 – 13 – 7,7 proc., Estijoje 13 – 18 – minus 27,8 proc. , Lenkijoje 160 – 152 – 5,3 proc. 

Labiausiai šiame segmente Europos Sąjungos mastu augo tikrųjų elektromobilių pardavimai – 49,0 proc. (jų parduota 24 592 vnt.). Lietuvos grafoje čia įrašyti tie patys skaičiai su pastaba, kad neaišku, ar tie 11 šiemet įregistruotų automobilių priskirtini tikriesiems elektromobiliams (BEV), ar kištukiniams hibridams (PHEV).

Palyginimui: analogiški rodikliai Latvijoje yra 9 – 5 – 80 proc., Estijoje 13 – 18 – minus 27,8 proc. , Lenkijoje 66 – 22 – 200 proc. 

Žymiai padidėjo hibridinių elektromobilių pardavimai –  61,6 proc. (jų įregistruota  111 006 vienetai). 10,4 proc. išaugo net propanu ar gamtinėmis dujomis varomų automobilių  pardavimai ( 54,7 tūkst.). Iš visų ES šalių gyventojų didžiausią norą persėsti į ekologiškesnes transporto priemones pirmąjį šių metų ketvirtį parodė ispanai (tokių transporto priemonių pardavimai Ispanijoje išaugo 87,4 proc.), vokiečiai (67,5 proc.) ir britai (29,9 proc.).

Kai kuriose šalyse užfiksuoti ir gerokai išaugę vien tik elektra varomų  automobilių (tikrųjų elektromobilių) pardavimai: Vokietijoje 117% (nuo 2 332 automobilių pirmąjį praėjusių metų ketvirtį iki 5 060 mašinų šiais metais), Prancūzijoje – 22,9 proc.  (nuo 6 tūkst. iki 7.4 tūkst.), Nyderlanduose – 84,8 proc. (nuo 1,1 tūkst. iki 2,1 tūkst.), Jungtinėje Karalystėje – 46,5 proc. (nuo 3,2 tūkst. iki 4,6 tūkst.).

Susumavus šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus pasirodė, kad pagal parduotas transporto priemones su kitokios rūšies energiją naudojančiais varikliais didžiausia rinka Europos Sąjungoje tapo Italija (daugiausia dėl hibridinių automobilių pardavimų) – tokių transporto priemonių buvo parduota 62,3 tūkst., arba 17,2 proc. daugiau nei 2016 metų pirmąjį ketvirtį. Antroje vietoje yra Jungtinė Karalystė – 33,4 tūkst., arba 29,9 proc. daugiau nei pernai . Trečioje vietoje – Prancūzija. Čia tokių transporto priemonių parduota  28,9 tūkst., arba 24,8 proc. daugiau nei pernai.

Elektromobiliai Lietuvoje jau irgi ne naujiena. Vis dažniau juos galima išvysti riedančius miestų gatvėmis. Gegužės 5-ąją iš Europos aikštės Vilniuje startavo jau trečiosios elektromobilių lenktynės maršrutu „Vilnius–Palanga“. Sostinės meras Remigijus Šimašius, kviesdamas prie starto linijos dalyvius, priminė, kad šiuo metu vien Vilniaus gatvėmis važinėja beveik 250 elektromobilių arba dvigubai daugiau, nei jų riedėjo visos Lietuvos keliais 2015 metais, kai buvo rengiamos pirmosios lenktynės.

Ir jų neabejotinai tik daugės, kai bus išplėstas elektromobilių akumuliatorių baterijų įkrovimo stotelių tinklas. Automobilių gamintojai žada, kad per penkerius metus rinkoje pasirodys apie 70 elektromobilių modelių.

Aišku, juos įsigyti galėtų skatinti atitinkama vyriausybės politika. Juo labiau, kad turime sektinų pavyzdžių, kaip kovoti su oro tarša miestuose. Daugelis šalių yra numačiusios subsidijuoti ir taikyti mokesčių lengvatas perkantiems elektra varomas transporto priemones. Štai, kaip rašoma amerikiečių portale „timesunion.com“, Niujorko valstijos gubernatoriaus Andrew Cuomo iniciatyva, vykdant programą „Drive Clean“, kuriai skirta 55 mln. dolerių, šios valstijos vairuotojams, perkantiems elektromobilius, bus suteikiama 2000 dolerių nuolaida.

Kinija, kuri kasmet dūsta nuo smogo, pernai rugsėjį išleido naujas rekomendacijas šalyje veikiančioms automobilių gamybos kompanijoms. Jose reikalaujama, kad ne mažiau kaip 8 procentai pelno, kurį kompanija gaus 2018 metais, sudarytų pajamos iš elektromobilių, hibridinių elektromobilių ir elektros energijai kaupti naudojamų akumuliatiorių baterijų pardavimų. 2019 metais kartelė bus pakelta iki 10 proc. , 2020-aisiais – iki 12 procentų. Jei šių reikalavimų automobilių gamintojai nesilaikys, juos žadama bausti piniginėmis baudomis ar taikyti kitokias sankcijas. 

Talino savivaldybė kovai su oro tarša, tikėdamasi sumažinti į darbą nuosavu  automobiliu važinėjančių žmonių skaičių, pasirinko kitą kelią: nuo 2013 metų pradžios visiems Taline registruotiems piliečiams viešasis transportas yra nemokamas. Ir nors, kaip rodo statistika, automobilių miesto gatvėse dėl to nesumažėjo,Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų pelno per metus.

Tuo tarpu visi grandioziniai projektai dėl Vilniaus viešojo transporto pertvarkos (metro, greitojo tramvajaus) lyg ir nugulė stalčiuose. Būtų sveikintina, jei valdžia, galimai palaidojusi anuos projektus, pasimokiusi iš estų, skatintų žmones, nerodančius noro važinėti viešuoju transportu, persėsti į elektromobilius. 

Įsigyti šią ekologišką transporto priemonę, jei būtų pritaikytos apčiuopiamos mokesčių lengvatos, ko gero, norėtų daugelis žmonių. Šiaip ar taip, jų kainos kol kas dar „kandžiojasi“. Bet susidomėjimą elektromobiliais rodo kad ir toks faktas.

Šiųmetinėje tarptautinėje plataus vartojimo elektronikos įrenginių mugėje, kuri kasmet sausio mėnesį rengiama JAV, Las Vegaso parodų centre (International Consumer Electronics Show – CES), buvo pristatytas lygiai prieš trejus metus įsikūrusios amerikiečių bendrovės „Faraday Future“ elektromobilis.

Jau per pirmąsias 36 valandas nuo mugės atidarymo įsigyti šį automobilį pareiškė norą daugiau kaip 64 tūkstančiai žmonių. O ką ir kalbėti apie garsiosios amerikiečių kompanijos „Tesla, Inc.“ produkciją: vien tik pamatę automobilio„Tesla Model 3“ nuotraukas, per pirmąsias 24 valandas jį panoro įsigyti net 232 tūkst. žmonių. Skaičiai iškalbingi, tendencijos aiškios.

„Kryptis – link elektromobilių,  atgal jau nepasuksi“, – pareiškė pristatydamas naujus elektromobilių modelius Šanchajuje balandžio 19–28 dienomis vykusioje tarptautinėje automobilių parodoje (beje, jos devizas buvo „Siekiant geresnio gyvenimo“) Kinijos milžino „BYD“ įkūrėjas ir vadovas Wangas Chuanfu.

O portalas „autocar.co.uk“, tarsi patvirtindamas šio kinų milijardieriaus žodžius, rašo, kad dabar naudojamas elektromobilių akumuliatorių baterijas netrukus galėsime visiškai pamiršti, kai jas pakeis superkodensatoriai, kurie įsikraus per kelias sekundes, o pagal sukaupiamą elektros energiją jie bus net 1000–10000 kartų efektyvesni už akumuliatorių baterijas. Šias prognozes paskelbė britų inžinieriai, dirbantys petys į petį su Bristolio ir Surėjaus universitetų mokslininkais. Tai žada elektromobilių pramonėje tikrą revoliuciją.

Tad žmonijos, atrodo, laukia šviesi ateitis. Bet jau dabar metas galvoti, kur dėsime senuosius laužus, jau nebetelpančius didmiesčių kiemuose, naujai įrengiamose automobilių stovėjimo aikštelėse ar kelių aukštų garažuose. Juk „nedraugiški“ aplinkai mūsų keturračiai draugai vis dėlto anksčiau ar vėliau turės nueiti užmarštin, kaip juostiniai fotoaparatai ar vinilinės plokštelės. Ir jeigu fotoaparatai ir plokštelės dar bando pabusti iš komos, naftiniais degalais varomų automobilių era, panašu, skaičiuoja paskutinius metus.

Ar Lietuvoje apie tai galvojama, ar žiūrima į ateitį, kuri neužilgo taps dabartimi ir teks spręsti morališkai pasenusių transporto priemonių utilizavimo problemą? Ar nebus nueita trumpiausiu keliu, prie kiekvienos kaimo bakūžės, kurios šeimininkai mirę, ar apsamanojusio bitininko namelio sodo bendrijoje, kurio savininkas seniai emigravęs, pastatatant po dar vieną spalvotą šiukšlių konteinerį ir... rūšiuokite, kraukite. Sąskaitas atsiųsime.

 Parengė Leonas Grybauskas

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)