„Tai gali sukelti žemės drebėjimą energetikoje, tačiau dar ne viskas baigta“: mokslininkai net patys nesitikėjo sukurti naujuosius superkondensatorius - įkrauti elektromobilį užtruks vos 10 minučių (11)
Mokslininkai teigia, kad energijos saugojimo technologijose pasiekė tikrą proveržį. Dėl šios technologijos elektrinės transporto priemonės galės nuvažiuoti tokius pačius atstumus, kaip dyzelinu ar benzinu varomos transporto priemonės. Tačiau kas yra dar svarbiau, tokių elektrinių transporto priemonių baterijų įkrovimas užtruks ne valandas, o minutes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkų komanda iš Bristolio ir Surėjaus universitetų sukūrė naujos kartos medžiagą skirta superkondensatoriams. Jie saugo elektros energiją ir gali būti greičiau įkraunami nei įprastos baterijos. „The Guardian“ informuoja, kad ši technologija gali leisti automobilius įkrauti vos per 10 minučių, o tai yra žymiai greičiau nei įkraunat įprastas ličio jonų baterijas. Pasak šio atradimo kūrėjų, ši technologija turi pakankamą energijos tankį, kuris gali nesunkiai aplenkti „Tesla“ kuriamų ličio jonų baterijų galimybes, tai yra vienu įkrovimu nuvažiuoti 320-560 kilometrų.
Dr. Donald‘as Highgate‘as, „Superdielectrics“ kompanijos direktorius, kuri kartu dirbo su mokslininkais iš Bristolio ir Surėjaus universitetų, teigia: „Tai gali sukelti žemės drebėjimą energetikoje, tačiau dar ne viskas baigta“.
Superkondensatorių idėja egzistuoja dešimtmečius, jie gali užtikrinti greitą energijos kaupimą ir jos išlaisvinimą. Net pats Elonas Muskas yra sakęs, kad transporto proveržį greičiausiai nulems superkondensatoriai, o ne įprastos baterijos.
Kas įdomiausia, kad „Superdielectrics“ net neplanavo sukurti šios technologijos. Viskas prasidėjo nuo įdėjos sukurti naujos kartos polimerą, kuris būtų skaidrus, palaikytų elektronines grandines ir galima būtų naudoti naujiems elektronikos įrenginiams, kaip „Google Glass“. Tačiau, išnagrinėję sukurtos medžiagos energijos saugojimo galimybes, jie pakeitė tyrimų kryptį ir dar 2014 metais sukūrė 10 cm2 demonstracininės medžiagos, kuri galėjo valdyti mažą ventiliatorių ar LED lemputę.
Deja, bet ši technologija turi rimtą trūkumą. Tyrėjai pripažino, kad jei automobilis su šiais superkondensatoriais bus ilgą laiką nenaudojamas, tarkim mėnesiui laiko paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje, jis praras didelę dalį energijos. Dėl šios priežasties tyrėjai tikisi, kad pirmieji automobiliai turės ir mažą bei įprastą bateriją.
„Bristolio“ ir „Surėjaus“ universitetų komanda tiki, kad jų naudojamas polimeras gali pasiekti didesnį energijos tankį nei ličio jonas. Tyrėjų sukurtas polimeras turi 180 W·h/kg energijos tankį, o komercinio ličio jono energijos tankis svyruoja nuo 100 W·h/kg iki 120 W·h/kg.
Dr. Thomas‘as Miller‘is, Londono universiteto koledžo superkondensatorių ekspertas, kuris nebuvo įtrauktas į šiuos tyrimus, teigia, kad ši technologija turėtų būti labiau išvystyta, kad galėtų konkuruoti su įprastomis technologijomis. „Jei būtų pasiektas didelis energijos tankio šuolis, tai taptų svarbiu laimėjimu“, - teigė Dr. Thomas‘as Miller‘is. „Vieni svarbiausių dalykų, kuriuos dar reikia įrodyti, tai šios technologijos kainą, tvarumą ir masinį pritaikomumą“.
Dr. Donald‘as Highgate‘as teigė esąs įsitikinęs, kad jo naujasis superkondensatoriaus protopitas gali būti išvystytas per dvejus metus ir pirmiausiai naudojamas specialistų, tokių kaip kariškiai.