Su gerokai pigesniais angliškais automobiliais Lietuvoje baigta? Norėjo kaip geriau, gavosi kaip visada  (8)

Lietuvoje ilgai laukta, kol bus leista registruoti eismui kairiąja puse pritaikytus automobilius, o kai leidimas galiausiai buvo suteiktas, juo iki šiol niekas nepasinaudojo. Ne dėl to, kad nenorėtų – norinčiųjų yra eilės, tačiau panašu, kad persistengė valdininkai, transporto priemonėms su vairu dešinėje pusėje parengę naujus reikalavimus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš Jungtinės Karalystės parvaryti automobiliai lietuvius vilioja dėl žemesnės kainos: net ir priskaičiavus pritaikymo eismui dešiniąja puse išlaidas, jie vis tiek atsieidavo mažiau nei parduodami Lietuvoje. Anksčiau reikėdavo vairą iš dešinės pusės perkelti į kairę ir įgyvendinti kitas sąlygas.

Nuo šių metų galiausiai leista Lietuvoje registruoti automobilius, skirtus eismui kairiąja puse. Tačiau šis ilgai lauktas leidimas padėties nepalengvino – ją apsunkino dar labiau. Todėl po Naujųjų Lietuvoje neįregistruota nė viena tokia transporto priemonė.

Tarp naujų reikalavimų – ir periskopinis priekinio vaizdo veidrodis, ir kamera, perduodanti vaizdą į salone įrengtą monitorių. Šios priemonės dešinėje pusėje sėdinčiam vairuotojui turėtų padėti įvertinti situaciją kelyje prieš atliekant manevrus.

Tačiau abejojama, ar naujos įrangos teorinės galimybės išties pagerins eisme dalyvaujančių žmonių saugumą.

Pagal dabartinį reglamentavimą automobilius su vairu dešinėje pusėje šiuo metu galima eksploatuoti tik laikinai – iki 90 dienų per metus, o norint nuolat važinėti tokia mašina privalo atitikti minėtus reikalavimus.

Dešiniavaires transporto priemones taip pat draudžiama vairuoti pradedantiems vairuotojams.

Neįmanoma?

Nors, kaip rodo susidomėjimas viešojoje erdvėje, susidomėjimas ir poreikis Lietuvoje registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje yra gana nemažas, vyrauja nuomonė, kad neįmanoma įvykdyti naujų reikalavimų, pagal kuriuos tokios transporto priemonės pritaikomos eismui Lietuvoje.

Teigiama, kad sąlygos sukurtos remiantis teorinėmis prielaidomis ir techniškai neįgyvendinamos. Vienai Lietuvos pilietei pasidomėjus, kokia tikimybė nuo šių metų sausio Lietuvoje įregistruoti automobilį su vairu dešinėje pusėje, moteris sulaukė neigiamų atsakymų.

„Neįmanoma“, – konstatuoja ar patirtimi dalijasi ne vienas internautas. Kad šis žodis – ne iš piršto laužtas, galimai patvirtina ir skaičiai.

„Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje neįregistruotas nė vienas toks automobilis“, – iškalbingą statistiką pateikė valstybinės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė.

Daug neatsakytų klausimų

Pritaikyti britiškus automobilius Lietuvos keliams ir juos įregistruoti siūlo ne vienas specialistas, tačiau jie tikina, kad nauja tvarka atrodo reali tik popieriuose, o realiai ji įgyvendinama sunkiai.

Nors Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) registravimo tvarka parengta pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos reikalavimus, išsami dokumentacija neatsako į daugybę klausimų.

„Pavyzdžiui, kur ir kaip įranga tvirtinama, galiausiai, nuo kurios salono vietos prasideda kairė. Papildomas veidrodis gali kliudyti išsiskleisti oro pagalvei keleivio pusėje, įranga gali jam pakenkti eismo įvykio metu.

Reikalavimai galbūt atrodo tinkamai tik popieriuje, kai bandai juos įgyvendinti realybėje, supranti, kad ši užduotis neįmanoma. Mes bandėme, dirbtuvėse ir dabar stovi tam paruoštas automobilis“, – kalbėjo savo vardo ir įmonės pavadinimo viešinti nepanoręs verslininkas.

Anot jo, papildomos įrangos techninių parametrų sąrašas toks ilgas ir įmantrus, kad pagal juos praktiškai neįmanoma rasti tinkamos prekės.

„Domėjausi, kokia tvarka galioja kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje britiškam automobiliui užtenka pakeisti priekinius žibintus ir galima jį registruoti. Registracija, techninė apžiūra ir mėnesio draudimas žmogui kainuoja 310 eurų.

Vokiečiai vadovaujasi tais pačiais ES teisės aktais, kurie įgyvendinami ir Lietuvoje. Tai aš ir nežinau, kurie iš mūsų kvailesni“, – sakė meistras.

Jo manymu, šiandien norint iš JK parvarytą automobilį pritaikyti eismui Lietuvoje tektų išleisti apie 700 eurų. Tiek kainuotų papildoma įranga, žibintų keitimas, ekspertų vertinimas, registracija.

Anot specialisto, susidariusią situaciją reikia, kaip įmanoma, greičiau taisyti, nes ji tiesiogiai susijusi su labai daug žmonių.

„Patikėkite – besidominčių šimtai“, – sakė jis.

Transporto priemonių techninę ekspertizę Lietuvoje vykdančių bendrovių atstovai taip pat tikino, kad susidomėjimas nemažas.

„Žodžiu domisi – skambinančių ir klausiančių, ką daryti, netrūksta, tačiau niekas neatvyksta vertinti automobilio“, – sakė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas.

Administracija: viskas gerai

Ar tai, kad Lietuvoje per pustrečio mėnesio neįregistruotas nė vienas automobilis su vairu dešinėje pusėje, galėjo būti naujų reikalavimų pasekmė, paklausėme reikalavimų rengėjo – Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA).

Lakoniški administracijos atsakymai liudijo, kad problemų registruojant angliškus automobilius neturėtų kilti.

– Ar minėti reikalavimai galėjo turėti įtakos tam, kad iki šios dienos Lietuvoje neįregistruotas nė vienas automobilis su vairu dešinėje pusėje (2018 m. kovo 13 d. VĮ „Regitra“ duomenys)?

– Šio klausimo pakomentuoti negalime.

– Ar tokia praktika nesignalizuoja, kad priimtus sprendimus reikėtų tobulinti?

– Visi reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis Europos Komisijos reikalavimais ir visi jie sietini su reikalavimais transporto priemonėms, kad jos eisme dalyvautų saugiai.

– Ar, Jūsų nuomone, tie reikalavimai tikrai neįgyvendinami?

– Visi Europos Komisijos nustatyti reikalavimai įgyvendinami taip, kaip ir nustatyta.

Mokslininkų nuomonė: saugumo neprideda

Prieš keletą metų LTSA užsakė specialius mokslinius tyrimus, kurių metu siekta išsiaiškinti, kaip kairiąja eismo puse važiuoti pritaikytos transporto priemonės saugiausiai įsilietų į eismo sąlygas Lietuvoje. Studijos metu įvertintos ne tik teorinės prielaidos, bet ir atlikti realūs bandymai.

Gauti rezultatai pateko tarp kriterijų, pagal kuriuos parengti minėti reikalavimai.

Tyrime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis nesiėmė vertinti reikalavimų, tačiau sutiko pasidalyti nuomone apie tam tikras saugumo priemones automobiliams su vairu dešinėje pusėje.

„Man tik teko girdėti, kad reikalavimai įrangai yra gana aukšti, ją netgi sudėtinga rasti rinkoje. Tai – periskopinis priekinio vaizdo veidrodis ir kamera su monitoriumi salone.

Tyrimo metu mes išskyrėme šios papildomos įrangos trūkumus. Iš principo jos naudojimas tikrai neprisideda prie eismo saugumo gerinimo, vairuotojo važiavimo komforto ir patogaus automobilio valdymo.

Juk norint pamatyti reikiamą vaizdą ir įvertinti esamą padėtį kelyje reikia nukreipti žvilgsnį nuo tiesioginio vaizdo į periskopinį veidrodį, kuriame matyti atvaizdas dar nuo vieno veidrodžio. Lygiai tas pats su kameros transliuojamu vaizdu monitoriuje, kuris yra nemažas ir montuojamas netiesioginėje matymo zonoje. Papildoma įranga taip pat apkrauna automobilio saloną.

Apibendrinant ji neprisideda prie saugaus transporto priemonės valdymo, nors ir padeda įvertinti situaciją kelyje“, – pasakojo mokslininkas.

Jo asmenine nuomone, šalyse, kuriose eismas vyksta dešine eismo puse, saugiausia važinėti tik su tam pritaikyta transporto priemone.

„Lietuvos atveju – su vairu kairėje pusėje, tai komplektacija, kuri yra saugiausia mūsų eismo sąlygomis. Minėta papildoma įranga gali būti naudojama tik iš bėdos, tačiau ji taip pat gali sukelti aibę nepatogumų ir trukdžių“, – kalbėjo dr. V. Žuraulis.

Sujaukė pardavimus

Lietuvos automobilių rinkos ekspertai tikina, kad minėtas sprendimas gerokai pakoregavo dešiniavairių transporto priemonių pardavimus. Taip pat manoma, kad jiems patekti į šalies kelius kliūtys sudaromos specialiai.

Tai patvirtino „Tiesai“ transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio pateiktas atsakymas.

„Dar praeitų metų rudenį, sužinoję apie tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bus galima registruoti ir eksploatuoti dešiniavairius automobilius, analizavome, kaip tai gali paveikti Lietuvos automobilių rinką.

Matėme pardavėjų bandymus didinti tokių jau į Lietuvą įvežtų, tačiau vis dar parduodamų automobilių kainą. Taip pat tyrėme užsienio šalių praktiką ir atsižvelgėme į galimai pasikartosiantį Bulgarijos scenarijų. Šioje šalyje per metus automobilių parkas pasipildė maždaug 100 tūkst. eismui kairiąja kelio puse pritaikytų automobilių – jie sudarė apie 3 proc. viso Bulgarijos autoparko. Vėliau tokie automobiliai šioje šalyje tapo nebepaklausūs paprasčiausiai dėl savo nepatogumo ar nepraktiškumo.

Autoplius.lt skaičiavo, kad tokiu atveju Lietuvoje galėtų įvykti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių sandorių per metus – maždaug po 4 tūkst. kas mėnesį. Visgi prognozes stipriai sujaukė paviešinti reikalavimai dešiniavairiams automobiliams registruoti ir eksploatuoti. Labai neaiški privalomų periskopinių veidrodžių įranga (neaišku, nei kur tokią įsigyti, nei kiek ji kainuoja) arba privalomos vaizdo kameros charakteristika praktiškai paskandino kai kurių vairuotojų viltis sėkmingai užregistruoti iš Didžiosios Britanijos ar Airijos įvežtą automobilį.

Reikalingos vaizdo kameros charakteristika sudaryta taip, kad tokio įrenginio būtų neįmanoma rasti ar įsigyti. Arba kad jis kainuotų milžiniškus pinigus. Privalomasis draudimas tokio tipo automobiliams taip pat būtų pastebimai brangesnis – maždaug iki 50 ar 60 proc.

Akivaizdu, kad jokios Lietuvos institucijos nenori matyti dešiniavairių automobilių šalies keliuose, ir dėjo visas pastangas, kad tai neįvyktų. Kol kas jų planas puikiai veikia – nuo sausio 1 iki kovo 1 d. nebuvo užregistruota nė vieno į šalį įvežto dešiniavairio automobilio.“

Šiandien dešiniavairių ir Lietuvoje įprastų automobilių kainų skirtumus puikiai iliustruoja skelbimai. Pavyzdžiui, 2000 m. pagamintas „Land Rover Freelander“ su vairu dešinėje pusėje nekainuoja net tūkstančio eurų, o identiškas – tokios pačios markės, modelio, kuro tipo, variklio galingumo, gamybos metų ir net spalvos – visureigis su vairu kairėje kainuoja 1500 ir daugiau eurų.

2003 m. gamybos ir JK keliais važinėti skirtas kupė „Mercedes-Benz CLK270“ Lietuvoje parduodamas už 1,9 tūkst. eurų, o jo „dvynys“ su vairu kairėje – beveik tūkstančiu brangiau.




 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Tiesa
Tiesa
Autoriai: Valdas Pryšmantas
(6)
(3)
(3)

Komentarai (8)