Kodėl kelių būklė Lietuvoje prastėja? Paaiškėjo keistenybės, kas vyksta su vairuotojų mokamu akcizo mokesčiu ir kaip planuojami remonto darbai  (2)

Už degalus vairuotojai sumoka solidų akcizo mokestį, bet keliai kasmet atrodo vis prasčiau. Kodėl taip yra? Kaip paaiškino Lietuvos verslo konfederacija, daugybė pinigų nukeliauja visai ne ten, kur vairuotojai galvoja.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš degalų kainos, kurią moka vairuotojai, 43 centai už kiekvieną litrą benzino ir 33 centai už litrą dyzelino nukeliauja į biudžetą kaip akcizas.  2017 metais degalų akcizų įplaukos į Lietuvos biudžetą buvo rekordinės ir siekė net 692 mln. eurų, bet kelių ši suma tikrai nepasieks.  Geriausiu atveju, keliams taisyti bus panaudoti vos 55 proc. iš jos, bet ir ši dalis į kelius nugula chaotiškai ir vėluodama.

Pinigai nukeliauja kitur

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį, kad vairuotojai turi pagrįstą lūkestį, kad visi jų sumokėti pinigai už degalų akcizą būtų skirti keliams tvarkyti, bet pagal įstatymą numatyta, kad į Kelių priežiūros ir plėtros fondą gali būti pervedama ne daugiau nei 65 proc. akcizo, o faktiškai pervedama dalis yra dar mažesnė.  2017 metais iš 692 mln. eurų akcizo keliams buvo skirta vos 377 mln. eurų. Likę pinigai nukeliavo kitoms biudžeto reikmėms, o nuo 2018-ųjų akcizo dalis keliams turi sumažėti dar labiau, iki vos 48 proc.

„Mes turime degalų akcizą ir jo prigimtis tokia. Kai jį įvedinėjo, buvo aiškinama, kad tai bus tikslinis mokestis iš kurio bus tvarkomi keliai.  Labai aišku – jei perki benziną, važinėji keliais. Bet dabar, negana to, kad pagal įstatymą priklauso vos 65 proc, jie visi nėra skiriami. Dabar skiriama tik 55 proc. ir, negana to, net šių pinigų nesugebama įsisavinti“, – tvirtino V.Sutkus.

Darbai vėluoja

Pasak jo, didžiulė problema yra ne tik sumažinta pinigų suma, bet ir nuolat vėluojantys remonto darbai. 2018 metais per pirmuosius keturis mėnesius pasirašytos vos 23 sutartys – beveik tris kartus mažiau nei vidutiniškai per visą laikotarpį nuo 2009 metų.  Iki gegužės 28 dieno pasirašytų sutarčių vertė – tik 45,75 mln. eurų, o tai sudaro vos 12 proc. viso KPPP fondo (499 mln. eurų), nors metai jau beveik įpusėjo.

Dėl to pavasarį, kai yra geriausias laikas pradėti asfaltavimo darbus, dauguma sutarčių vis dar nepasirašytos ir darbai stovi, o kol įvyksta visos viešųjų pirkimų procedūros ateina ruduo. Tuomet asfaltuojama jau atšalus orams ir dėl to kenčia kokybė. 

„Nors 2015 m. buvo patvirtinta iki 2020 m. galiojanti Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP), realybėje planavimas vyksta tik metams į priekį.  Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) trūksta kompetencijų sistemingai planuoti bent keliems metams į priekį ir griežtai laikytis numatytų planų“, – teigė V. Sutkus.

Anot jo, dokumentacija pradedama ruošti tik pavirtinus KPPP biudžetą, dėl to konkursai paskelbiami anksčiausiai pavasarį. Dar keletą mėnesių užtrunka projektavimas, todėl darbai pradedami tik rudenį. Dėl to kenčia ne tik kelių kokybė, bet ir daug metų nepavyksta įsisavinti visos kelių priežiūrai skirtos sumos – 2017 m. kelių priežiūrai nebuvo panaudota 30 mln. eurų.

Priežiūra – minimali

Pasak V. Sutkaus, dėl tokios situacijos Lietuvos keliai prižiūrimi tik minimaliai. 

„Lietuvoje per metus atnaujinama vos apie 200 km asfaltuotų kelių, nors pagal normatyvus reikėtų apie 1000 km. Pas mus kasmet kaupiasi apie 800 km deficitas ir tai kainuoja vis brangiau“, – sakė pašnekovas. Tai atsispindi ir Pasaulio banko atliktoje Globalaus konkurencingumo ataskaitoje, kur vertinami visų valstybių keliai. Dar 2015-2016 metais Lietuvos keliai buvo įvertinti 5 balais iš 7 galimų ir tai buvo 33 vieta pasaulyje, o 2017-2018 metų vertinimas smuko iki 4,7 balų bei 37 vietos. V. Sutkaus manymu, mažai vykstančių konkursų daro žalą ir Lietuvos ekonomikai.

Pavyzdžiui, įgyvendinant kelių infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, apie 85 proc. projektų sąmatos sudaro Lietuvos įmonių gaminamos medžiagos bei teikiamos paslaugos. „Tokia situacija daro įtaką rinkos dalyvių finansinei būklei. Šiuo metu transporto infrastruktūros sektorius yra susitraukęs. Nuo prieškrizinio 2008 m. lygio atsiliekame net 31 proc., rinkos dalyvių apyvartos nuolatos mažėja. 

Pagrindinių 10 įmonių pardavimų pajamos Lietuvoje, vertinant transporto infrastruktūros statybos darbus, 2014–2015 m. sumažėjo 30 proc., o 2015–2016 m. susitraukė dar 5 proc.“, – situaciją rinkoje įvertino V. Sutkus.

Anot LVK prezidento, transporto infrastruktūros įmonėms 2017 m. buvo rekordiškai nuostolingi. Vienos iš keturių didžiausių įmonių pelnas, lyginant su 2016 m., sumažėjo 78 proc., kitos trys dirbo nuostolingai. Jų nuostolių vidurkis siekia beveik 5 mln. eurų. Kelių nebus kam tiesti Mažėjant infrastruktūros įmonių veiklos apimtims ir prastėjant finansiniams rodikliams, daugelis bendrovių svarsto apie dalies darbuotojų atleidimą.

LVA duomenimis, vien asociacijai „Lietuvos keliai“ atstovaujančiose įmonėse, kurios užima apie 80 proc. infrastruktūros statybos rinkos, per pastaruosius dvejus metus dirbančiųjų sumažėjo 33 proc. – nuo 9 iki 6 tūkstančių. 

Tokią tendenciją pastebi ir Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis.  „Prarandame aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus, kurie tiesiog emigruoja. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, net ir skyrę finansavimą nebeturėsime žmogiškųjų išteklių tiesti kelius. Juk šiame sektoriuje darbuotojams taip pat mokami didesni nei vidutiniai atlyginimai – dešimties pagrindinių įmonių atlyginimų vidurkis 2018 m. gegužės mėn. siekia 940 eurų“, – teigė B. Bučelis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(25)
(5)
(20)

Komentarai (2)