Pristatytas naujasis Rusijos aviacijos flagmanas „MC-21“ - kas jau žinoma ir kokius vargus teko įveikti (Video)  ()

Šių metų aviacijos parodoje „MAKS 2019“ debiutavo ilgai lauktas civilinės aviacijos lėktuvas „MC-21“. Tai vos antras lėktuvas sukurtas Rusijoje subyrėjus Sovietų Sąjungai. Oficialus lėktuvo pristatymas nereiškia greito pasirodymo padangėse, tačiau tai puiki proga sužinoti apie jį kur kas daugiau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lėktuvo, kuris pagal savo skrydžio charakteristikas ir pergabenamų keleivių skaičių konkuruos su „Airbus 320“ ir „Boeing 737“, kūrimu užsiima Lietuvoje mažai žinoma kompanija „Irkut“. Pastaroji įmonė tuos švęs savo devyniasdešimtmetį.

Ilgą laiką ji tebuvo gamykla gaminusi karinius lėktuvus, kuriuos suprojektuodavo kiti konstruktorių biurai.  Šiuo metu geriausiai žinoma dėl jos surinkimo linijose gimstančių „Su-30“ naikintuvų. Savo, kaip konstruktorių indėlį, į gaminius pradėjo rodyti tik žlugus TSRS. Sukūrę glaudžius ryšius jus „Jakovlem“ ėmė konstruoti treniruotėms skirtus karinius ir civilinius lėktuvus. Būtent pastaroji įmonė padeda įžengti įmonei į visiškai naują jai sritį – gaminti oro lainerius.

2006 metais, su Rusijos valdžios įsikišimu, dauguma išlikusių aviacijos srities įmonių buvo suburtos į „Jungtinę lėktuvų korporaciją“. Jos iniciatyva kompanijai „Suchoj“ buvo leista toliau kurti „SSJ-100“ regioninį lainerį, o „Irkut“ gavo leidimą kurti naują vidutinių skrydžio nuotolio orlaivį „MC-21“. Tačiau po kelių metų prasidėjusi pasaulinė krizė privertė rinktis, kuris projektas bus prioritetinis.

„SSJ-100“ jau skraido ir pasaulinės sėkmės nesusilaukė. Kartais net vadinamas nepavykusius, tas šiam lėktuvui skiriamas dėmesys ir spaudimas išties dideli. Tikimasi, kad jis bus naujasis Rusijos aviacijos flagmanas.

Šiuo metu pristatytas tik vienos modifikacijos „MC-21-300“. Pastarasis priklausomai nuo konfigūracijos galės sutalpinti 163 žmones sukirstant keleivius į dvi klases arba 211 jei visos vietos sukonfigūruotos tik ekonominei klasei. Ateityje įmonė tikisi suprojektuoti ir kitokių konfigūracijų šio orlaivio versijas.

Parodoje be parodomojo skrydžio buvo pristatyta daugiau detalių apie planus. Iki 2025 metų nori pagaminti 72 tokius orlaivius. Iš viso skelbiama, kad iš įvairių įmonių paklausimų, jie gali tikėtis net 175 vnt. užsakymų.

Tiesa kol kas pasirašytas vienintelis garantuotas kontraktas su vietine įmone „Yakutia Airlines“, kuris užsisakė penkis orlaivius. Iki kitų metų galo tikimasi, kad „Aeroflot“ pasirašys jai pasiūlytą kontraktą dėl 35 lainerių pirkimo. Žinant, kad tai valstybinė įmonė perkanti net gi nedaug skraidančius „SSJ-100“ vien dėl jų gamybos palaikymo, ji juos įsigys. Ar jais susidomės užsienio firmos kol kas neaišku.

Pagrindinė šiuo metu esanti kliūtis – Rusijai taikomos sankcijos. Orlaivis savo konstrukcijoje naudoja daug kompozitinių medžiagų, kurios palengvina lėktuvą ir gali leisti sumažinti kuro sąnaudas 5-7% nei konkurentų lėktuvų. Todėl „MC-21“ gamybai jos tikrai reikalingos, bet nebegalimos importuoti iš užsienio. Vietinės gamyklos, bendradarbiaudamos su amerikiečių „Hexcel“ ir japonų „Toray industries“ kuria alternatyvas. Prie projekto baigimo prisideda net Rusijos branduolinės pramonės gigantė „Rosatom“, tad tikimasi, kad per metus šia gamybinę problemą pavyks išspręsti.

Kur kas sudėtingiau su varikliais. Lėktuvas buvo kurtas amerikiečių kompanijos „Pratt & Whitney“ gaminamais varikliais. Jų pagrindu buvo sukurti trys bandomieji orlaiviai. Būtent toks debiutavo šiųmetėje „MAX 2019“ parodoje. Tačiau jei sankcijos bus neatšauktos, variklių įmonė negalės tiekti. Kaip alternatyva pasirinkta vietinės gamybos „Aviadvigatel PD-14“. Jie buvo kurti kaip pasirinkimas, bet dabar tapo vieninteliu galimu variantu. Bent iki kokių nors pokyčių sankcijų srityje.

Variklio kūrimo vėlavimas taip pat prisidėjo prie ilgesnio nei tikėtasi laukimo kada lėktuvas galės pakilti į orą. Tik pernai variklį sertifikavo Rusijos institucijos, o šiemet tikimasi, kad jį patvirtins europinės institucijos.

Tuo tarpu „Irkut“ jau gamina ketvirtą bandomąjį orlaivį, kuris turės įmontuotus rusiškus variklius. Tik tada „MC-21“ galės būti sertifikuotas bei bus galima pradėti serijinę gamybą. Optimistiniais planais, pirmuosius pirkėjus šie lėktuvai galėtų pasiekti 2021 metų antroje pusėje.

Pirmasis užsienietis žmogus, kuriam pademonstruotas laineris, buvo Vladimiro Putino atlydėtas Turkijos prezidentas Recepas Taipas Erdoganas. Gamintojas suprasdamas, kad įsibrauti į Europos ir JAV rinkas būtų be galo sunku, daugiausiai tikisi iš Artimųjų Rytų, Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos šalių. Pastarosios gali susigundyti žemesne lainerių kaina. Tų šalių mažesnėms bendrovėms būtų lengviau pereiti prie kitos firmos lėktuvų.

Tačiau jei tik lėktuvas nepaves taip dažnai, kaip nutiko su „SSJ-100“. Pastarojo dažni gedimai įtakojo didžiulius sutrikimus atsarginių dalių tiekime, o be jų lėktuvai daugiau buvo ant žemės nei ore. Įmonės uždirba tik tada, kai lėktuvai skraido. Dėl tokių nesėkmingų pavyzdžių buvo atbaidyta daug potencialių užsienio firmų, net jei jos gaudovo papildomas kompensacijas iš Rusijos už naudojimąsi jų gamybos orlaiviais.

Ar tai nenutiks su „MC-21“nepaaiškės iki bus pradėta šio orlaivio eksploatacija, Rusija išties tikisi vėl grįžti į didžiąją aviaciją. Antras nevykęs lėktuvas būtų tikra katastrofa ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai pramonei. Taip pat valstybei išleidžiančiai milijardus projektams, bet net vietinėms įmonėms toliau perkant užsienyje gaminamus lainerius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Arnas Mulokas
(13)
(7)
(6)

Komentarai ()