Trikdome jaunąją kartą - kas čia per daiktas ir ką jis galėjo 1996 metais? ()
Šis prietaisas prieš 24 metus būtų buvusi labai brangi ir labai naudinga kalėdinė dovana, labai pravertusi verslininkams ir kitiems užimtiems žmonėms. Tik ką jis galėjo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai - HP 300LX - kišeninis kompiuteris. Tokių kadaise rinkoje buvo išties nemažai. Dažnai jie buvo vadinami asmeniniais asistentais ir ypač praversdavo verslininkams, kurie šiais įrenginiais stengdavosi susitvarkyti su savo perpildytomis darbotvarkėmis. HP 300LX nebuvo pirmasis toks kišeninis kompiuteris, tačiau jis buvo vienas iš pirmųjų naudojusių „Windows CE 1.0“ operacinę sistemą. CE 1.0 buvo pristatyta 1996-ųjų lapkritį, o 300LX į rinką žengė gruodį.
HP 300LX buvo išties kišeninis - šio prietaiso išmatavimai - 182,8 x 93,9 x 27,94 mm, jis svėrė apie 430 gramų. Atvėrus kompiuterį naudotoją pasitikdavo nespalvotas 6,6 colių ekranas, turėjęs net 4 pilkos atspalvius ir 640 x 240 pikselių rezoliuciją. Pastarasis rodiklis, beje, buvo ne toks blogas kaip dabar atrodo - 300LX savo ekrano raiška lenkė artimiausius konkurentus. Įrenginys buvo valdomas pilna QWERTY klaviatūra ir liečiamu ekranu - tam buvo skirtas specialus kompiuterio korpuse paslepiamas pieštukas.
HP 300LX turėjo visai naują „Hitachi SuperH SH3“ vieno branduolio procesorių. 44 MHz dažnis nėra labai aukštas, tačiau, vėlgi 1996 metais tai buvo neblogas pasiekimas. Ir to pakako tokio įrenginio veikimui. 300LX pirkėjai visiems girdavosi ir 2 MB darbine atmintimi bei 5 MB talpa failams. Tiesa, neilgai, nes 1997 metais pasirodęs 320LX jau turėjo 4 MB RAM ir apšviestą ekraną - tokia prabanga pavertė pernykštį 300LX antikvariniu.
Tik ką veikti su tokiu prietaisu ir kodėl jo kadaise norėjo ne vienas iškilus JAV ir Europos verslininkas? Na, jo norėjo todėl, kad jis tilpo kišenėje ir turėjo minimalistines „Office“ programų versijas. Be to, juo buvo galima kurti ir elektroninius laiškus. Tiesa, norint prisijungti prie interneto reikėjo PCMCIA kortos - tam skirtas lizdas buvo įrenginio nugarėlėje. Šis standartas leido naudoti įvairius papildomus trečiųjų šalių priedus. HP 300LX naudojo dvi AA baterijas ir vieną CR2032 - pastaroji baterija buvo skirta failų išsaugojimui, kai išsekdavo pagrindinių elementų atsargos.
Dabar kompiuteris be interneto atrodo kaip automobilis be ratų. Tačiau kadaise buvo įprasta turėti kompiuterius be jokio interneto ryšio. Jie buvo naudojami duomenims tvarkyti. Įsijungus „Excel“ buvo galima susumuoti įmonės finansus ar atlikti kitas svarbias užduotis. HP 300LX leido pasiruošti svarbiai prezentacijai, tvarkyti savo darbotvarkę ar tiesiog pasižymėti svarbias idėjas. Šis kompiuteris buvo naudingas, bet brangus - savo laiku jis kainavo apie 700 dolerių.
Su laiku tokie prietaisai kaip HP 300LX sparčiai tobulėjo. Vienu metu jie vystėsi lygiagrečiai su mobiliaisiais telefonais, o vėliau daugelis mobilių prietaisų buvo sujungti į vieną išmanųjį telefoną.