Naujus nešiojamus žaidimų kompiuterius matysite kaip savo ausis: virtualaus aukso kasėjai juos superka tūkstančiais (8)
Jeigu turėjote vilties šiemet atsinaujinti savo žaidimų kompiuterį ir žvalgėtės į nešiojamuosius įrenginius su naujausiomis „nVidia RTX 3000“ serijos vaizdo plokštėmis, turime jums liūdnų žinių: pastaruoju metu vėl sparčiai auganti kriptovaliutų kaina, kartu su itin ribota naujausių mikrolustų pasiūla, lėmė tai, jog kriptovaliutų kasėjai urmu superka ne tik stacionariems kompiuteriams skirtas vaizdo plokštes, bet ir žaidimams skirtus nešiojamuosius kompiuterius. Šimtais ir tūkstančiais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos socialiniuose tinkluose jau žaibiškai plinta nuotraukos, kuriose matomi šimtai nešiojamųjų kompiuterių, ant laktų išstatytų kriptovaliutos „Ethereum“ kasyklose.
Socialiniame tinkle „Weibo“ galima pamatyti nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matomi ant grindų ir specialiuose stelažuose sustatyti šimtai naujutėlaičių kompiuterių (tą galima spręsti pagal krūvas tuščių kompiuterių pakuočių), o kriptovaliutų fermos darbuotojai prie savo kasyklos įrangos prijungia vis naujus kompiuterius.
— 포시포시 (@harukaze5719) February 9, 2021
Panašu, kad daugumos tų kompiuterių gamintojas yra Kinijos įmonė „Hasee“, kuri pardavimų apimtimi toje šalyje bent jau kurį laiką nusileido tik „Lenovo“ ir nešiojamuosius kompiuterius parduoda šimtais tūkstančių vienetų kiekvieną mėnesį.
Ir tai – tik viena kriptovaliutų kasykla. Kylant šių virtualių vertybių kainai tokios elektros energijai ir ribotiems kompiuterių ištekliams itin reiklios įmonės pradėjo dygti tarsi grybai po lietaus ir panašu, kad šiemetinė situacija vėl bus tokia ar netgi blogesnė nei 2017–2018 metais, kai stacionariems kompiuteriams skirtų galingiausių vaizdo plokščių reikėjo ieškoti su žiburiu, nes visas jas urmu supirkinėjo kriptovaliutų kasėjai. Nes šįkart bus superkamos ne tik atskiros vaizdo plokštės, bet ištisi nešiojamieji kompiuteriai, kuriose tų plokščių yra.
O internete pasirodančios nuotraukos, kuriose matomos kriptovaliutų „fermos“ su šimtais ir tūkstančiais identiškų vaizdo plokščių ar identiškų nešiojamųjų kompiuterių, suteikia pagrindo manyti, kad visa ši įranga net nepasirodo oficialiose prekyvietėse, kur į jų pirkimą gali pretenduoti žaidimų mėgėjai – pardavėjai savo gaminius tiesiogiai, urmu ir galimai už didesnę nei rekomenduojamą rinkos kainą parduoda tiesiai klientams, pakirstiems virtualaus aukso karštinės.
Ir jeigu kriptovaliutų kainos toliau kops aukštyn, galima pagrįstai teigti, jog masinis galingos kompiuterinės įrangos supirkimas taps ne tik kinišku uždarbiavimo ypatumu, bet ir viso pasaulio greito pasipinigavimo mėgėjų darbo dalimi.