„Septynios dienos iki Reino upės“ – visiškai slaptas SSRS planas sutriuškinti NATO vos per savaitę (Foto, Video)  (2)

Maskva buvo tikra, kad gali palaužti savo pagrindinį priešą ir vis tiek išvengti visapusiškos branduolinės apokalipsės protrūkio.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šaltojo karo laikais dvi konkuruojančios supervalstybės – SSRS ir JAV – bet kuriuo metu buvo pasirengusios sukelti tarpusavyje karšą karą.

Visi buvo tikri, kad Trečiasis pasaulinis karas bus branduolinis ir pasibaigs abipusiu užtikrintu susinaikinimu (mutually assured destruction, MAD).

Tačiau 1979 m. sovietai sukūrė planą, kaip sutriuškinti savo aršiausią priešą ir išvengti bendros branduolinės apokalipsės.

Plane „Septynios dienos iki Reino upės“ (kurį Lenkijos gynybos ministerija paviešino tik 2005 m.) žadėta, kad NATO pajėgos Europoje bus sumuštos vos per savaitę.

Atsakymas į agresiją

Maskva tikėjo, kad pirmiausia smogs NATO. Pagal planą aljansas branduolinėmis bombomis nukenksmins 25 objektus Lenkijoje prie Vyslos upės, paversdamas šalį suniokota užteršta teritorija ir veiksmingai atkirs sovietų karius Rytų Vokietijoje, Vengrijoje ir Čekoslovakijoje nuo pagrindinių savo bazių SSRS.

 

Tačiau tai nedelsiant paskatins Varšuvos paktą veikti. Sovietų branduolinės pajėgos smogtų Vokietijai, Belgijai, Nyderlandams, Danijai ir Šiaurės Italijai. Taigi NATO būstinė Briuselyje būtų sunaikinta.

Neplanuodami atakuoti branduoliniais ginklais JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, sovietai norėjo sukurti susiskaldymą tarp Vakarų sąjungininkų. Jie žinojo, kad ne NATO generalinė vadovybė, o JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovybė atskirai nusprendė, kaip ir kada naudoti savo branduolinius ginklus.

Tokiu manevru SSRS jiems suteiktų sunkų pasirinkimą: ar panaudoti savo branduolinius ginklus prieš sovietus ir už tai patiems patirti atsakomąsias branduolines atakas; kovoti nenaudojant branduolinių pajėgumų ar net likti už konflikto ribų.

 

Su Prancūzijos sudėtingais santykiais su NATO, kuri paliko organizaciją 1966 m. (nors ir toliau su ja bendradarbiavo), tokia perspektyva nebuvo visai neįtikėtina.

Po branduolinių smūgių sovietų ir čekoslovakų armijos planavo prasiveržti per priešo linijas link Reino upės. Kadangi tankų skaičiumi jie kelis kartus viršijo aljansą, jie buvo tikri dėl savo sėkmės. Tuo pat metu neutralią, tačiau strategiškai svarbią Austriją taip pat tektų užpulti ir okupuoti vengrams.

Kol sovietų desantininkai užimtų svarbius tiltus per upes, Varšuvos pakto aviacijai buvo skirta sunaikinti NATO europinius aerodromus ir karines bazes.

 

Svarbi misija buvo patikėta sovietiniam laivynui. Jo užduotis buvo nutraukti visą ryšį tarp JAV ir Europos Atlante ir užkirsti kelią amerikiečiams siųsti pastiprinimą savo sąjungininkams.

Sovietiniai povandeniniai laivai sumedžiotų ir sunaikintų pagrindinį JAV kozirį – lėktuvnešių smūgio grupes. Tuo tarpu sovietiniai atominiai povandeniniai laivai Arkties vandenyne turėjo būti pasirengę reaguoti į galimą JAV branduolinį smūgį.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(108)
(31)
(77)

Komentarai (2)