Kaip mažytis švedų povandeninis laivas nuskandino visą JAV lėktuvnešį: JAV karinis jūrų laivynas negalėjo jo aptikti ištisus dvejus metus (6)
„Nimitz“ klasės lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ gali gabenti iki 90 orlaivių ir gali pasigirti keliomis radarų sistemomis, kovos su torpedomis priemonėmis ir net skaitmeninėmis kariavimo priemonėmis. Tačiau mažas dyzelinu varomas povandeninis laivas, pastatytas Švedijos kariniam jūrų laivynui, „apskriejo“ aplink lėktuvnešį ir nuskandino jį 2005 m. imitacinio karo metu, pranešė „Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įdomu tai, kad JAV karinis jūrų laivynas 1990-aisiais nutraukė savo dyzelinių povandeninių laivų eksploataciją, pradėdamas naudoti atominius.
Nors jų gamyba kainuoja vos kelis šimtus milijonų dolerių, dyzelinu varomiems povandeniniams laivams reikia oro, kad sudegintų kurą, ir dažnai reikia išplaukti į paviršių, kad papildytų deguonies atsargas.
Be to, dyzelinį povandeninį laivą aptikti lengviau, nes jis kas kelias dienas iškyla į paviršių.
Kita vertus, atominiai povandeniniai laivai gali išbūti po vandeniu ilgiau ir į paviršių iškyla tik tam, kad papildytų įgulai reikalingas atsargas. Taigi, norint išlaikyti netikėtumo faktorių, prasminga pereiti prie atominių povandeninių laivų.
Tačiau net ir po to, kai JAV perėjo prie atominių povandeninių laivų, Švedija toliau kūrė savo dyzelinu varomus povandeninius laivus. Gotlando klasės povandeniniuose laivuose veikia Stirlingo varikliai, kurių varymui nereikia oro (skirtingai nuo tipinių vidaus degimo variklių, darbinės dujos cirkuliuoja uždarame cikle – jos nėra išmetamos lauk, kaip kad benzino arba dyzelino degimo produktai), todėl prireikus jie gali išbūti po vandeniu savaites arba pereiti prie dyzelinio variklio, kai keliaujama ilgesnius atstumus. Šiuo konkrečiu atveju Stirlingo variklis įkraudavo povandeninio laivo 75 kilovatų bateriją naudodamas skystą deguonį.
Įkraudami povandeninio laivo baterijas, karinio jūrų laivyno dalinys taip pat gali atlikti slaptą operaciją be triukšmo. Nors atominiuose povandeniniuose laivuose yra baterijų, jose reikia paleisti aušinimo skystį, kad reaktoriaus temperatūra būtų žema, o tai gali išduoti jų buvimo vietą. Tačiau su Stirlingo varikliu Švedijos povandeninis laivas galėjo veikti tyliau, o tai JAV lėktuvnešiui mirtinai pavojinga buvo ne kartą ar du, o ištisus dvejus metus, pranešė „Business Insider“.
Prie sėkmės prisidėjo ir kitos povandeninio laivo konstrukcijų modifikacijos, pavyzdžiui, laivas padengtas tokia medžiaga, kuri neleidžia tinkamai atsispindėti laivo paviršių pasiekusioms garso bangoms, todėl laivas gali pasislėpti nuo sonarų. Kitos gudrybės – lėtai besisukantis sraigtas, garso slopinimo buferiai ant vidinių mechanizmų ir 27 elektromagnetai, neleidžiantys magnetinių anomalijų detektoriams aptikti laivo (laivas neišsiskiria iš aplinkos ir jo beveik neįmanoma aptikti).
Kartu su galimybe staigiai pasukti ir kompiuterizuotu vairavimu, leidžiančiu tik vienam operatoriui valdyti gylį ir kursą, povandeninis laivas pasižymi didesniu manevringumu, palyginti su kitais povandeniniais laivais, todėl po smūgio jį aptikti dar sunkiau.
Po pratybų JAV karinis jūrų laivynas paprašė, kad Švedijos povandeninis laivas būtų dislokuotas kartu su JAV pajėgomis, siekiant pagerinti jų įgūdžius kovoti su povandeninėmis grėsmėmis. Sutartis vėliau buvo pratęsta dvejiems metams. Ir per tuos dvejus metus JAV karinis laivynas niekaip nesugebėjo aptikti šio mažyčio švedų povandeninio laivo.
Tai, kad už vieno atominio povandeninio laivo kainą galima pastatyti arba įsigyti tris ar keturis dyzelinius povandeninius laivus, kainuojančius nuo 500 iki 800 mln. JAV dolerių, suteikia jiems neabejotiną patrauklumą.
Tačiau JAV karinis jūrų laivynas vis vien laikėsi savo politikos naudoti atominius povandeninius laivus.
