Kingas Camp Gillette – garsiojo Gillette skutimosi peiliuko kūrėjas, šalia Niagaros krioklių svajojo sukurti utopinį megapolį, kuriame turėjo gyventi 60 mln. žmonių.

1894 m. King Camp Gillette, kurio įkurta įmonė vėliau išgarsėjo gamindama saugius skustuvus su vienkartiniais peiliukais, parašė knygą „Žmogaus dreifas“, kurioje išdėstė savo idėją apie Šiaurės Amerikos utopiją.

Kai kurie Gillette pasiūlymai knygoje „Žmogaus dreifas“ buvo progresyvūs. Jis ragino užtikrinti lyčių lygybę visais klausimais, tikėjo, kad automatizavimas leis darbuotojams pasirinkti savo pašaukimą ir norėjo, kad kiekvienas turėtų sąžiningą dalį šalies turto. Tačiau turbūt ryškiausias Gillette vizijos aspektas buvo įmonės svajonė Niagaros kriokliuose.

Gillette utopijoje būtų vienas didžiulis miestas „Metropolis“, kuriame dominuotų viena korporacija: Jungtinė kompanija. Metropolis būtų įsikūręs aplink Niagaros krioklį (Bafalo, Niagaros Folso, Ročesterio apylinkėse ir dalyje Ontarijo)ir ant jo, besiremiantį ant milžiniško betoninio pamato.

Gillette svajojo, kad visi JAV gyventojai – tuo metu apie 60 milijonų žmonių – gyvens šiame megamieste ir dirbs korporacijoje. Būdamas verslininkas, Gillette'as mėgo „masto ekonomijos“ principą, pagal kurį tam tikros įmonės taupo išlaidas proporcingai jų veiklos dydžiui – kuo didesnis verslas, tuo daugiau sutaupo. Ir, kaip dokumentavo geografas Patrickas McGreevy, Gillette'as manė, kad šis principas turėtų būti taikomas ir socialiniame planavime.

Atsinaujinanti Niagaros krioklių galia plaka kaip įsivaizduojama Gillette utopijos širdis. Gillette'as, tikriausiai paveiktas naujienų apie Niagaros komisijos hidroelektrinės projektą, tikėjo, kad kriokliai gali tiekti neribotą energiją.

Gillette'as rašė, kad krioklys turi „jėgą, kuri gerokai viršija mūsų poreikius ir gali išlaikyti nuolatinį kiekvienos bendrovės pramonės sektoriaus veikimą, taip pat galią, reikalingą visiems tikslams, susijusiems su didelio centrinio miesto išlaikymu, pavyzdžiui, natūralus gamybos pramonės centralizacijos rezultatas“.

Todėl regionas, apimantis Bafalą, Niagaros krioklius ir Ročesterį, buvo ideali vieta Gillette utopijai. „Padariau išvadą, – rašė jis, – kad Amerikos žemyne ar galbūt pasaulyje nėra vietos, kurioje būtų tiek daug gamtos privalumų, kaip ta mūsų šalies dalis, esanti netoli Niagaros krioklių.“

Gillette, remdamasis tikra utopine mada, suplanavo Metropolį geometrine simetrija. Miestas būtų apie 100 km ilgio – nuo Bafalo vakaruose iki Ročesterio rytuose – ir apie 50 km pločio. Jo stačiakampiame plane būtų gyvenamosios ir komercinės nuosavybės sluoksniai: pirmame sluoksnyje būtų „nuotekų, šildymo, šalto oro ir elektros sistemų infrastruktūra“.

7,6 m aukštyje virš pirmojo aukšto, antrame aukšte, apsuptame stiklu ir paremtame plieniniais stulpais, būtų transporto sistema. Trečioji platforma, 15 m virš antrosios, apsaugotų miestą nuo gamtos jėgų, kurios aprūpins jį elektra.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()