Elektros tiekimo spragos paskatino ieškoti alternatyvos  (16)

Namų valdoje atsiradęs vėjo generatorius intriguoja šeimos draugus ir kaimynus. Vilnietis odontologas Marius Bizevičius šią vasarą savo kieme pasistatė nedidelę vėjo jėgainę, kurios sukuriama energija turėtų tenkinti namų ūkio poreikius. Tačiau vyras abejoja, ar ši investicija jam kada nors atsipirks.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įsikūrė gražioje vietoje

Vilniečiai odontologai Asta ir Marius Bizevičiai gyvenamąjį namą sodininkų bendrijoje pasistatė prieš aštuonerius metus tame pačiame sklype, kuriame anksčiau laisvalaikiu sodininkavo Mariaus mama. Vieta graži: pušynas, netoliese teka Neris, ramu. Iki miesto centro palyginti netoli. Yra beveik viskas, ko reikia tris vaikus auginančiai, daug dirbančiai šeimai.

Trūko tik patogumų. Teko apsirūpinti savo vandens gręžiniu (sode šiltuoju metų laiku tiekiamas tik upės vanduo), nuotekų valymo įrenginiu.

Kaip paaiškėjo nuolat sode gyventi įsikūrusiai šeimai, verta numatyti ir atsarginį elektros energijos tiekimo variantą. Vieną dieną sodo gyventojai dviem dienoms buvo palikti be elektros. Bizevičiai negalėjo naudotis ne tik elektros prietaisais, bet ir vandeniu.

Tuomet Marius ir pasiryžo įsirengti alternatyvų energijos šaltinį.

Patraukė vėjo energetika

Pradžioje odontologas svarstė apie dyzelinį generatorių. Tačiau šį variantą netrukus atmetė. Gerokai patrauklesnė pasirodė idėja pasitelkti atsinaujinantį energijos šaltinį – vėją.

Kokia galimybė savo namų valdoje įrengti mini vėjo jėgainę, vyras pasidomėjo internete. Vilnius yra antrojoje Lietuvos vėjingumo zonoje (po pajūrio). Tai buvo dar vienas argumentas „už“. Liko išsirinkti tinkamą įrenginį už tinkamą kainą. Iš užsienio (pvz., Olandijos) galima parsisiųsdinti naudotų vėjo turbinų. Vilnietis nudžiugo sužinojęs, kad jas gamina ne tik Vakarų Europoje, bet ir Ukrainoje, o jų kaina mažesnė nei naudotų europietiškų.

M.Bizevičius Vilniuje susirado gamintojo atstovą. Šis prisipažino, kad firma neturi patirties dirbti su tokiais mažais užsakymais, montuoja 1 MW ir galingesnes vėjo jėgaines. Tačiau patikino – susisieks su gamintoju, konsultuos.

Davė prietaisą vėjingumui savo sklype išsimatuoti, kad galima būtų parinkti optimalų įrenginį. „Atvažiavau su tuo aparatu vakare – vėjo nėra“, – šypteli Marius. Bendravimas su gamintojo atstovu nuo pat pradžios vyko pagal principą „pasidaryk pats“.

Montavo savo jėgomis

Vieną gražią dieną iš Ukrainos atėjo išsvajotasis siuntinys už 30 tūkst. litų – dėžėje tvarkingai įpakuota apie 100 kg svorio vėjo turbina, stiebo karkasas, valdymo spinta.

Valdymo blokas jėgainės komplekte numatytas, tačiau akumuliatorius teko pirkti papildomai. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Savo nuožiūra pagal rekomendacijas įrenginiui sklype parinkęs vietą (kad arti nebūtų aukštų medžių ir kitų kliūčių), vilnietis pasiraitojo rankoves ir drauge su broliu pagrindui iškasė apie 1,6 m gylio duobę, į ją suvertė dvi mašinas betono.

Susikvietęs talką, M.Bizevičius sumontavo 12 m aukščio karkasą. Beje, pasirinko dvigubai aukštesnį nei pradžioje siūlė firmos atstovas. Montavimas pagal schemas buvo nesudėtingas. Tiesa, darbo įkarštyje paaiškėjo, kad komplekte trūksta varžtų.
Gegužės pirmąją įkėlė vėjo generatorių. Tai pasirodė viena sunkiausių užduočių. Įrenginiui į 12 m aukštį pakelti teko ieškoti keltuvo. Jis pasirodė esąs senas, nepatikimai užsifiksuojantis. Tačiau tą dieną mini jėgainė nebuvo pajungta. Dar reikėjo įsigyti akumuliatorius ir išsiaiškinti, kaip juos pajungti.

Kol kas jokio efekto

Dar tik trys savaitės, kai atsinaujinančių energijos šaltinių entuziastas pajungė vėjo jėgainę. Sukuriama energija ateina į valdymo bloką, sujungtą su 20 akumuliatorių, galinčių sukaupti 28 kilovatus. Energijos pertekliui numatytas elektrinis šildytuvas. Sistema turėtų užtikrinti namo apšvietimą, vandens ir namo šildymą.

Tačiau vėjo jėgainės efekto Bizevičiai dar nepajuto – vėjo lyg tyčia nėra. „Vandenį tik šiek tiek pašildo, bet akumuliatoriai tuojau išsikrauna“, – šeimos nedžiuginantį faktą pripažįsta šeimininkas. Pasak jo, optimalia galia jo jėgainė turėtų veikti ir gaminti 3 kW/val. pučiant 10-12 m/s vėjui.

Šią žiemą sodininkų bendrijoje įsikūrę vilniečiai mėgins šildytis pasitelkdami vėjo energiją. Jeigu ji nuvils, gelbės bendrijos elektros linijos ir malkomis šildomas židinys.
M.Bizevičius abejoja, ar ši investicija kada nors atsipirks. Jo patirtis ir nuomonė daugeliui vėjo energetika susidomėjusių pažįstamų labai svarbios. „Pavyzdžiui, vienas draugas nori tokį įrenginį statyti savo uošvio sodyboje. Visi laukia mano įvertinimo“, – savo, kaip eksperto, vaidmenį šioje situacijoje pripažįsta odontologas. Galbūt ir jis ateityje šią vėjo jėgainę išmontuos ir perkels į atokiau nuo miesto kuriamą sodybą. Toks energijos šaltinis, kaip dabar mano vilnietis, kur kas priimtinesnis toli nuo elektros tinklų, laukuose, kur visada yra vėjo.

Kad pinigai nebūtų kaip į balą

Dr. Edmundas Žilinskas,

atsinaujinančios energetikos specialistas

Neretai susiduriu su atvejais, kai jėgainės neveikia, dešimtys tūkstančių išmesta kaip į balą.

Brangstant elektrai šioje rinkoje atsirado daug „chaltūros“ – jėgainių specialistais staiga tapo jokio patyrimo šioje srityje neturintys žmonės. Net ir nusipirkę neblogą įrangą, jie nežino, kaip sujungti, suprogramuoti visą kompleksą. O kiti tiesiog veža šlamštą – naudotas nurašytas jūrines jėgaines, kurios pritaikytos dideliems vėjo greičiams. Tokios ir sukasi pora savaičių per metus. Būna ir techninio broko. Kaip ir automobilių, vėjo jėgainių yra daug rūšių.

Šioje srityje dirbu nuo 1978 m., apsigyniau disertaciją, nuo 1991 m. perėjau į gryną verslą. Lietuvoje esame įrengę 150 jėgainių, tačiau negaliu pasakyti, kad viską žinau. Vartotojui turi rūpėti tik tiek, kad būtų elektros lizdas, kad būtų elektra.

Jėgainės kaina tiesiog proporcinga gaminamos energijos kiekiui, todėl svarbu kuo realiau įvertinti būsimą energijos vartojimą. Jėgainės gali būti visiškai autonominės (kiti energijos šaltiniai visai nenaudojami), dirbančios lygiagrečiai su elektros tinklu (iš tinklo imama tik trūkstama energija) arba sujungtos su tinklu (gaminama energija parduodama elektros tinklams).

Žvelgiant grynai iš ekonominės pusės, autonomines jėgaines tikslinga įsirengti tik ten, kur elektros tinklo atvedimo kaina maždaug prilygsta pradinei jėgainės investicijai. Dirbant prisijungus prie elektros tinklo ar lygiagrečiai jam, kol kas niekur pasaulyje be subsidijų neišsiverčiama. Jungiant jėgainę į elektros tinklą, Lietuvoje atsiperka tik didelės galios (>MW) jėgainės, mat mažoms jėgainėms numatyta 20 ct/kWh supirkimo kaina – per maža.

Saulės-vėjo jėgainės. Pagrindinis parametras yra suvartojamas elektros energijos kiekis (kWh/mėn.). Patikimumui užtikrinti reikalinga 1,5-5 kartus didesnė jo atsarga. Privačiame ūkyje tai labai pabrangina pradines investicijas, todėl energijos vartojimo piko ar „blogo“ oro atvejams įrengiamas rezervinis (dyzelinis ar benzininis) elektros generatorius. Šiuo atveju galima naudoti mažesnės galios ir pigesnius vėjo generatorius bei saulės baterijas. Kiti svarbūs jėgainės parametrai: maksimalus naudojamas galingumas (kW), vietovės reljefas (ypač vėjo generatoriams), įtampos ir dažnio svyravimams jautrios įrangos bendroji galia ir kt.

Turime užsakovų, kurie saulės-vėjo elektros jėgaines naudoja lygiagrečiai su tinklu: kai užtenka energijos iš saulės ir vėjo, veikia saulės-vėjo jėgainė, kai pritrūksta energijos ar galingumo, automatiškai perjungiama į tinklą. Pasikrovus akumuliatoriams ar sumažėjus vartojamai galiai, vėl įsijungia saulės-vėjo jėgainė.

Šildymas. Fotoelektrą naudoti šiam tikslui per brangu. Vasaros sezonui (balandis-rugsėjis imtinai) tam tinkamiausi saulės kolektoriai. Trijų asmenų šeimai pakanka 6 kv. m. kolektorių ir 300 l talpos daugiaįvadinio vandens šildytuvo. Kai trūksta saulės, vandenį galima pašildyti elektra arba bet kokia kita krosnimi. Šildytuve įmontuotas elektros tenas ir papildomas šilumokaitis. Tokios sistemos orientacinė kaina – 16-20 tūkst. Lt.

Kai problematiška prisijungti prie bendro energetinio tinklo, optimali kompleksinė energetinė sistema (saulės baterijos, vėjo generatorius, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas). Numatant tokią sistemą dar projektuojant namą, išvengiama dvigubų investicijų. Visos energijos tiekimo sistemos orientacinė kaina – 130-200 tūkst. Lt. Mažiau elektros vartojančiose sodybose jėgainių kainos siekia 10-30 tūkst. Lt.

Minimaliems elektros poreikiams patenkinti esame įrengę jėgainių ir už 2–3 tūkst. Lt.
Jeigu tokios sistemos principas priimtinas, konkrečią sistemą reikėtų projektuoti atsižvelgiant į numatomas energijos sąnaudas, imtuvų galią ir finansines galimybes. Pats geriausias šildymo būdas – paprasta masyvia kaimiška krosnimi. Tokią įsirengiau ir pats – 150 kv. m bendrojo ploto dviejų aukštų name krosniai ir šildomosioms sienelėms sunaudojau 16 t senovinių molinių plytų.

Dar dėl vėjo jėgainių. Pasirenkant reikia atkreipti dėmesį į parametrų visumą: energijos kiekį, pagaminamą realiomis sąlygomis (ypač svarbu), atsparumą vėjo gūsiams, apledėjimui, triukšmo lygį, realų ilgaamžiškumą, aptarnavimo išlaidas. Lietuvos sąlygomis pasiteisino „Proven“ vėjo generatoriai, optimaliai veikiantys esant mažiems vėjo greičiams, kurie pasižymi atsparumu vėjo gūsiams iki 70 m/s, labai mažu triukšmo lygiu. Šias vėjo jėgaines galima naudoti akumuliatoriams autonominėse mini elektrinėse įkrauti, vandeniui akumuliaciniame rezervuare tiesiogiai šildyti ar sujungti su elektros tinklu ir pagamintą energiją parduoti. Kiekvienu atveju skiriasi vėjo turbinų generatoriai ir komplekto įranga. 

Besidomintiems vėjo jėgainėmis portalo administracija rekomenduoja paskaityti straipsnį apie vertikalis vėjo jėgaines ir po juo esančius gana išsamius skaitytojų komentarus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Irma Dubovičienė
(2)
(0)
(1)

Komentarai (16)