Mokslininkai sukūrė pirmąjį plazminį tranzistorių  (14)

Tranzistorius jau daugelį metų yra neatsiejamas mūsų civilizacijos palydovas – praktiškai kiekvienas elektroninis įtaisas turi nuo kelių iki keliolikos milijonų tranzistorių. Tad nekeista, jog jo savybės lemia ir pačios įrangos savybes. Tokiam kontekste mokslininkų atrastas plazminis tranzistorius suteikia daugybę idėjų ir vilčių, kokia galės būti ateities technika.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors kol kas tai tėra pirmieji tyrimų žingsniai, tačiau jau dabar aišku gerosios plazminio tranzistoriaus savybės – jis tikrai nebijos perkaitimo ir perkrovų. O tai savu ruožtu atvertų visiškai naujas galimybes elektroninės įrangos projektavime. Štai todėl šis profesoriaus Gary Eden (jis yra mokslinės laboratorijos „Laboratory for Optical Physics and Engineering“ direktorius) bei jo kolegos Kuo-Feng (Kevin) Chen atradimas yra mažų mažiausiai išskirtinis.

Plazminis tranzistorius suprojektuotas kaip mikroskopinės izoliuotos ertmės, pripildytos jonizuotų neono dujų. Į jas elektrodinis emiteris spinduliuoja elektronus, kurie keliauja link kitame ertmės gale įtaisyto elektrodo, įprastinio puslaidininkinio tranzistoriaus atveju identiško kolektoriui. Mokslininkai nustatė, jog net ir nedideli emiterio elektrodo įtampos svyravimai sukelia ryškius jonizuotos srovės pokyčius ir tuo pačiu gaunamas skirtingas jonizuotų dujų švytėjimo lygis.

Tokiu būdu mokslininkai gavo savotišką trijų kontaktų „šviečiantį“ tranzistorių. Kaip ir įprastas tranzistorius jis gali dirbti stiprinimo arba raktiniu režimu.

„Šis pirmasis plazminis tranzistorius dar nepatobulintas iki tiek, jog jį būtų galima gaminti komercinėms reikmėms“, - aiškina Gary Eden. „Tačiau plazminis tranzistorius neabejotinai turės didesnių privalumų prieš įprastinius puslaidininkinius tranzistorius tose situacijose, kuomet teks valdyti didelės galios signalus. Juk plazminiuose tranzistoriuose naudojama plazma „perkaisti“ negali“.

Žinoma, tai kol kas pirmieji eksperimentai ir tyrimai – iki realių produktų dar geras kelio galas.

Plačiau apie tai galima paskaityti Applied Physics Letters žurnalo straipsnyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (14)