Ateities televizoriaus nuotolinis valdymo pultelis nėra brangus įrenginys su LCD ekranu ir mirksinčiomis švieselėmis. Tai žmogaus ranka.

Klasikinis televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis, su kuriuo dauguma mūsų užaugo, nesikeitė beveik pusę amžiaus. Bėgant metams jis buvo tik nežymiai patobulintas, tačiau dabar viena kompanija siūlo visiškai atsisakyti šio įtaiso ir naudoti žemiau televizoriaus ekrano įtaisytas kameras, reaguojančias į rankos judesius. Nereikia jokių mygtukų paspaudimų.

Aukštųjų technologijų sąsaja, kurią Tomas Kruzas (Tom Cruise) šaltakraujiškai valdo ekrane, jau yra reali. Iki šiol pažangiausias svetainės pramogų įtaisas buvo „Wii-mote“ - judesio aptikimo nuotolinio valdymo įtaisas/lazdelė, kurią „Nintendo“ žaidimų konsolė pavertė nepaprastu reiškiniu. Mosuok ja kaip teniso rakete ir įsivaizduok, kad žaidi tenisą. Nukreipk ją į ekraną ir naršydamas meniu naudok kaip pelę.

Televizorių technologijos vystėsi, gerėjo vaizdo kokybė ir pajėgumai. Dabar televizoriai gali įrašyti televizijos laidas, transliuoti „Netflix“ filmus, patikrinti, kokie bus orai, skaityti naujienų antraštes, perversti „RSS“ (Really Simple Syndication) šaltinius. Televizoriaus meniu tampa vis panašesnis į tai, ką matome kompiuterio ekranuose. Taigi, nauja sąsaja, kuri veikia daugiau kaip pelė, atrodo beveik neišvengiama.

„Informacijos ir programų įvairovė per televizorių peržengia keturių krypčių valdymo platformos ribas, todėl gamintojai ieško sudėtingesnio pranašumo, kad įsibrautų“, - pažymėjo „NPD Group“ pramonės analizės direktorius Ross Rubin. Televizorių gamintojai bando naujus dalykus, pavyzdžiui, į nuotolinio valdymo įrenginius įdiegia naują programinę įrangą arba eksperimentuoja su nauja vartotojo sąsaja ekrane. Mažiausiai vienas pagrindinis televizorių gamintojas aktyviai svarsto, kaip pristatyti televizorių be nuotolinio valdymo pultelio. „Hitachi“ pradėjo derybas su „Gesture Tek“, kad galėtų naudoti programinę įrangą kamerai, sekančiai judesius ir paverčiančiai juos į komandas ekrane. Tai kol kas tik pirminis egzempliorius, tačiau praėjusiais metais „Hitachi“ pademonstravo jį parodoje „Ceatec“, o šiemet, sausio mėnesį, ir parodoje „CES“.

Jis veikia taip: kamera yra įtaisyta žemiau ekrano ir sujungta su tiesiai prieš ją stovinčio žmogaus ranka. Ji pagauna užprogramuotus mostus (mosavimas į šoną nukreipia į kairę arba dešinę, sustojimas tam tikroje vietoje – tarsi pelės mygtuko paspaudimas). Programinė įranga nustatyta taip, kad ignoruotų pašalinius judesius ar kitų žmonių rankas, tačiau jei jie patektų į kameros akiratį, varžymasis dėl nuotolinio valdymo įgautų visiškai naują reikšmę. Kamera yra gili, tai reiškia, kad ji fiksuoja horizontalius ir vertikalius judesius bei judesius į ją ir nuo jos. Gestai gali būti priderinti prie puslapio meniu, todėl būtų galima pasirinkti raides, taip surandant laidų pavadinimus. Bet tikruosius pajėgumus nustatys kiekvienas televizoriaus gamintojas, kuris nuspręs, kaip ši sąsaja veiks jo gaminamuose televizoriuose.

„GestureTek“ dirbo beveik du dešimtmečius, kol sukūrė judesių kontrolės programinę įrangą. Japonijoje programinė įranga buvo naudojama žaidimams mobiliuosiuose telefonuose bei žaidimų konsolių papildomuose įrenginiuose - „Sony PlayStation“, įrenginyje „EyeToy“ ir „Xbox 360“, įrenginyje „Webcam“. Kompanija teigia, kad judesiais paremtas valdymas yra galutinis sprendimas pramogų svetainėje – daugiau nebereikės nuotolinio valdymo prietaiso ieškoti tarp sofos pagalvėlių arba stalčiuose, užmiršus, kur jis buvo įdėtas. „Be to, tai gali būti dar vienas būdas, be papildomų ekrano dalykėlių arba galimybės transliuoti „Netflix“, kaip televizorių gamintojai gali padidinti kai kurių LCD ar plazminių televizorių kainą.

Judesio aptikimo funkciją turintys televizoriai – tai galimybė labiau išsiskirti iš kitų gamintojų, negu tik truputį pagerinus kontrastą, ar atnaujinus dažnius, - pažymėjo Rubin. - Televizorių kūrėjai turi suvokti ne tik galutinį rezultatą, bet ir laiką, per kurį mes pasiekėme aukštesnę vaizdo kokybę šviesos dioduose (OLED - organic light emitting diode). Dabar vyksta grumtynės, kad į televizorius būtų įdėti tokie dalykai, nors anksčiau gamintojai tam prieštaravo. Pramonė žiūri toliau žemai kabančių vaisių, norėdama pritraukti naujus pirkėjus“.

Kai galiausiai televizoriai be nuotolinio valdymo prietaiso pasieks parduotuves, jie bus prieinami tik turtingiausiems. „Šiuo metu ribojantis veiksnys yra gilių kamerų kaina, - neseniai interviu sakė „GestureTek“ prezidentas Williams Leckonbly. - Gilios kameros šiuo metu kainuoja 10-20 kartų brangiau, nei interneto kamera. Bet jos gali daryti tai, ko negali internetinės – pavyzdžiui, likviduoti judantį foną. Bet kainų skirtumas nebus problema per ateinančius 18 mėnesių“.

Yra keletas kompanijų kurios dirba, kad kiekvienos kameros kaina sumažėtų apie 50 dolerių, taigi Leckonby tikisi, kad tai pastūmės gamintojus šią technologiją įtraukti ne tik į televizorių, bet ir kitų pramogų prietaisus. Leckonby teigia, kad visi svarbiausi televizorių gamintojai svarsto galimybę įtraukti judesių valdymą į savo produktus. Apie tai mąsto ir kai kurie kompiuterių kūrėjai. Šie įtaisai reikalauja visiškai naujo sąveikos būdo, todėl problemų galima tikėtis. Rodymas ir rankų gestai yra viena iš pagrindinių žmogaus funkcijų, tačiau kai kuriems vartotojams gali būti sunku ar net nepriimtina rodyti gestus prieš televizorių. Jei vartotojai negalės judesių greitai išmokti demonstracijos metu arba pirmą dieną parsivežus televizorių namo, technologija niekada smarkiai neišpopuliarės. „Naujos formos vartotojų, pavyzdžiui, žmonių sėdinčių prieš televizorių, elgesį visada sudėtinga sukurti per gana trumpą laiką“, - sakė Ross Rubin.

Komentarai (14)