Rusijos Dūma galutinai patvirtino įstatymo projektą, kuris leidžia sukurti vietinį – rusišką – internetą. Įstatymų leidėjai teigia, kad taip siekia apsaugoti Rusiją nuo kibernetinių grėsmių – tačiau įstatymas sukėlė protestą: kritikai nerimauja, kad leis suvešėti cenzūrai.

Už įstatymą balsavo didžioji dūmos deputatų dauguma, rašo „Deutsche Welle“. Įstatymas įgalins sukurti atskiro rusiško interneto – „Runeto“ – infrastruktūrą, kas įsivaizduojamos atakos atveju leis atsijungti nuo pasaulinio interneto.

Už įstatymo priėmimą balsavo 307 Dūmos nariai, prieš buvo 68. Artimiausiomis dienomis visa tai greičiausiai bus patvirtinta Federacijos tarybos ir įstatymą pasirašys Vladimiras Putinas. Tokiu atveju įstatymas įsigalios lapkričio 1 d.

Įstatymo autoriai teigia, kad nacionalinis Rusijos saugumas yra pavojuje. Tuo tarpu toks „nuosavas“ internetas leistų tęsti darbą tinkle net ir tada, jei jis būtų atjungtas nuo centrinių nerusiškų serverių. Tai reiškia, kad Rusija būtų pasiruošusi, jei kitos šalys nuspręstų ją atkirsti nuo interneto.

„Jei matysime, kad kiti turi techninių pajėgumų atlikti išpuolius prieš Rusijos internetą, tuomet turime turėti techninius pajėgumus atsispirti šiems išpuoliams“, – sakė vienas iš įstatymo autorių Andrėjus Klišas. Šis Federacinės tarybos narys neslepia, iš kur tikimasi grėsmės: „Mes nė neabejojame, kad JAV turi technines galimybes atjungti internetą, kada jiems pasirodytų tai reikalinga“.

Pačiame įstatymo projekte aiškiai teigiama, kad juo siekiama kovoti su „agresyviu JAV nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos pobūdžiu“. 2018 m. dokumentas pristato Rusiją kaip vieną iš Vašingtono „strateginių priešininkių“.

Rusijos duomenys – tik Rusijoje

Daugelis techninių detalių, kaip įstatymas bus įgyvendintas, lieka neaiškios – tačiau juo siekiama reguliuoti duomenų srautų maršrutus ir apibrėžti taškus, kuriuose jie persikerta. Rusijos nacionalinis telekomunikacijų stebėtojas „Roskomnadzor“ veiks kaip centrinis stebėjimo organas, kuris užpuolimo atveju imsis veiksmų. Pasak įstatymo kūrėjų, visi interneto paslaugų teikėjai apie savo interneto srautus ir klientus turės pranešti „Roskomnadzor“.

Vienas iš įstatymo tikslų yra kiek įmanoma daugiau interneto duomenų apsikeitimo tarp rusiškojo interneto vartotojų išlaikyti šalies tinklų ribose. Tai gali skambėti kaip bandymas apsaugoti nuo išorinių grėsmių – bet vartotojų teisių gynėjai būgštauja, kad naujosios priemonės gali būti nukreiptos ne prieš tarptautines grėsmes, bet prieš Kremliaus kritikus, rašo „Deutsche Welle“.

Idėja didinti valdžios kontrolę internete yra ilgalaikės nacionalinės politikos tendencijos dalis. 2017 m. valdžios atstovai sakė, kad norėtų, jog iki 2020 m. 95% interneto srauto būtų nukreipiama per vietinius tinklus. Nuo 2016 m. įstatymas reikalauja, kad socialiniai tinklai duomenis apie Rusijos vartotojus saugotų šalyje esančiuose serveriuose. Įstatymas buvo oficialiai pristatytas kaip kovos su terorizmu priemonė, tačiau daugelis jį kritikavo kaip bandymą kontroliuoti internetines platformas – kurios gali būti naudojamos organizuoti protestų demonstracijoms.

Optimistiškai neatrodo ir tai, kad „Roskomnadzor“ jau turi Kremliaus kritikų naikinimo reputaciją. Agentūra bandė blokuoti susirašinėjimo programėlę „Telegram“, kurią naudoja norintys išvengti Kremliaus kontrolės, t. y. ir opozicijos aktyvistai. Praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas sakė, kad naujasis autonominio interneto įstatymas padėtų kovoti su „Telegram“ – kas iki šiol sekėsi nekaip. Tiesa, pasak svetainės znak.ru, ši citata vėliau buvo pašalinta.

Nauja Geležinė uždanga?

„Šis (naujas) įstatymas paprasčiausiai išplečia vis didėjančias valdžios pastangas reguliuoti internetą, – prieš balsavimą „Deutsche Welle“ papasakojo Rusijos interneto laisvės projekto „RosKomSvoboda“ aktyvistas Aleksandras Isavninas. – Tai ir toliau didina valdžios įtaką internetui ir žvalgybos agentūrų galias nuspręsti, koks turinys bus prieinamas internete.“

Įstatymas sukėlė didelius protestus jau po pirmojo svarstymo kovo mėnesį. Tūkstančiai žmonių Maskvoje išėjo į gatves, skanduodami „patraukite rankas nuo interneto!“ ir protestuodami prieš tai, ką daugelis vadino nauja Geležine uždanga arba „Didžiąja Rusijos ugniasiene“ (kas yra nuoroda į Kinijos interneto cenzūros priemones).

Protesto organizatorius Michailas Svetovas iš Rusijos liberalų partijos teigė, kad jo manymu, šis naujas įstatymas yra tik dar vienas žingsnis ribojant demokratines laisves – pavyzdžiui žiniasklaidos ir žodžio laisvę. „Jei jie atims internetą, mums nieko nebeliks“, – sakė jis DW.

Vyriausybės atstovai ne kartą akcentavo, kad lyginimas su interneto apribojimais Kinijoje yra visiškai nepagrįstas. A.Klišas primygtinai teigia, kad jo naujasis įstatymas „jokiu būdu nesiektų izoliuoti Rusijos ar uždaryti ją nuo išorinių šaltinių“. Jis teigia, kad internetas turi būti apsaugotas nuo išorinės įtakos – nes kaip „viešoji erdvė“ šiuolaikinėje Rusijoje, jis tampa vis svarbesniu – ir „daugelis infrastruktūros objektų (Rusijoje) yra prijungti prie interneto“.

Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvienko šią savaitę primygtinai reikalavo tinkamai paaiškinti naująjį įstatymą piliečiams, „kurie išreiškia savo susirūpinimą“. „Rusija jokiu būdu nenori išjungti ar atskirti nuo pasaulio – tai būtų beprasmiška ir neįmanoma“, – sakė ji.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()