Mūšis žaidimuose už 330 eurų: „Core i7-7700“ procesorius prieš „Ryzen R7 1700“ su pagrindine plokšte „Asus ROG Crosshair VI Hero“  (7)

AMD „Ryzen“ į stalinių procesorių rinką įnešė taip ilgai lauktos sumaišties. Prijautimo manijos kompanijai „Intel“ neapsėstam žmogui su tuo nesutikti neįmanoma, o žodžiai sumaištis/atsiradusi konkurencija turėtų tapti švelniausiais pasikeitusios situacijos apibūdinimais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Būtų galima naudoti ir skambesnius apibūdinimus, kaip kad rinkos supurtimas – „Ryzen“ puikiai tinka (ir yra daugiau nei konkurencingas) kodavimo,  šifravimo, kito turinio, išnaudojančio multitaskingą, kūrimui, tačiau dešimtmetį trunkantį varžovo dominavimą žaidimų spartos arenoje persverti nepavyko. Tokia yra dažniausia apžvalgininkų nuomonė, kuri kinta nuo griežtos „ „Ryzen“ trūksta spartos, ypač 1080p raiškoje“, iki „ „Ryzen“ siūlo absoliučią daugumą žaidėjų tenkinančią spartą ar jo atsilikimas nuo „Intel“ yra nereikšmingas“.

Nuomonės išties skirtingos ir jas gali formuoti daugybė aspektų: pasirinkti žaidimai, operatyvios atminties dažnis, su kuria dirba „Ryzen“ procesorius, galų gale ta pati rezoliucija/nustatymai ar tiesiog imponavimas kažkuriai pusei. Rezultatus nulemiančių veiksnių daug, todėl norisi viską patikrinti patiems. Tuo pačiu patikrinsime ir „Asus“ AM4 flagmaną ROG Crosshair VI Hero. Girdėjome, kad ji turi itin raumeningą VRM grandinę, jai tinka AM3+ lizdui skirti aušintuvai, o paskutinis AGESA 1.0.0.6 paremtas BIOS leidžia operatyviajai atminčiai dirbti didesniu nei 3200 MHz dažniu.

Pakuotė ir komplektacija

Pagaliau. Pagaliau gera matyti ROG produkto raudoną dėžutę, ant kurios nupieštas AMD logotipas su naujausiu ir daugiausia savybių turinčiu X370 mikroschemų rinkiniu. „Asus“ gana daug vietos skiria techninėms „Crosshair“ specifikacijoms, likusią vietą atiduodant AURA apšvietimui, vidiniam USB 3.1 lizdui, „SupremeFX“ garso kodekui ir išskirtinei draugystei su 3D spausdintuvais.

Komplektacija sudaryta iš mažiau ir daugiau reikalingų priedų. Reikalingesni aksesuarai: vartotojo gidas, keturi SATA kabeliai, pora termo sensorių, galinės I/O panelės dangtelis, Q prijungėjas ir SLI HB (High Bandwidth) tiltas. Tarp mažiau naudingų smulkmenų papuola padėkliukas arbatos puodeliui bei ROG lipdukai...

Specifikacijos

Žvilgsnis iš arčiau

„Crosshair VI Hero“ dizainas jau yra ganėtinai gerai pažįstamas. To priežastis – ROG Maximus IX Hero (M9H) apžvalga. Nepaisant to, kad „Crosshair“ turi AM4 lizdą, o „Maximus“ LGA 1151, šios motininės plokštės tarpusavyje turi nemažai bendro. Pirmas ir akivaizdus panašumas – ATX formatas, antras – tiesiog labai panašus dizainas, įskaitant pilkos – juodos PCB spalvų kombinaciją, identiškos išvaizdos, perforuotą, mikroschemų rinkinį aušinantį radiatorių, nusmėliuotus VRM radiatorius bei sustiprintus du iš trijų PCI-Express x16 lizdų. Aišku, panašumų esti ir daug daugiau, tačiau jie kiek mažiau pastebimi.

Filtruojančių 10K japoniškų „Nippon Chemi-Con“ kondensatorių aplink CPU lizdą ne tiek daug, kiek turėjo M9H, tačiau „Crosshair“ VRM grandinė yra viena masyviausių tarp AM4 pagrindinių plokščių. Aštuonios fazės tenka pagrindiniams CPU branduoliams, o keturios SOC mazgui. Abiem atvejais jos padvigubintos IR3599 dubliuotojų pagalba. PWM valdiklis identifikuotas kaip ASP1405I. Neabejotinai tai skaitmeninis valdiklis, po kurio maskuojančiu pavadinimu slepiasi IR35201, pagamintas kompanijos „International Rectifier“. Grandinėje panaudoti „Texas Instruments“ NexFET tranzistoriai, apjungiantys apatinius ir viršutinius MOSFET tranzistorius vienoje mikroschemoje. Šie tranzistoriai geba tiekti iki 40 A. DRAM grandinė sudaryta iš dviejų fazių, tap pat turinčių dvipusius MOSFET tranzistorius bei atskirą ASP1103 valdiklį. „Asus“ naudoja aukštos kokybės „micro-fine alloy“ induktorius.

M9H pasižymėjo šiek tiek agresyvesnės išvaizdos VRM radiatoriais, tačiau tik „Crosshair“ radiatoriai sujungti termo vamzdeliu, siekiant pagerinti šilumos paskirstymą. Vietoje 1x 8-pin EPS12V lizdo kampe sumontuota 8-pin + 4-pin kombinacija. Siekiant užtikrinti pakankamą energijos kiekį nespartintam procesoriui 4-pin pajungimas nėra privalomas.

Nuėmę aušintuvo tvirtinimus pamatome unikalią „Crosshair“ savybę – aplink CPU lizdą paliktos ne keturios, o aštuonios skylės. Tolimesnės skirtos AM3(+) aušintuvams, artimesnės – AM4. Pirkėją „Crosshair“ pasiekia su AM4 tvirtinimais, tačiau darantiems atnaujinimą AM3(+) savininkams tai reiškia, kad jų naudojamas CPU aušintuvas labai paprastai gali būti perkeltas ant naujosios „Crosshair“. Tereikia atitinkamos AM3(+) galinės plokštelės.

Dešiniajame PCB kampe integruotas dviejų skaitmenų informacinis „debug“ ekranėlis, o po juo CPU/DRAM/VGA/BOOT inspektavimo LED’ai. Čia pat eile išdėstyti du 4-pin lizdai CPU ventiliatoriams ir vienas 4-pin lizdas AIO pompai. RGB galvutė gali aptarnauti 5050 LED diodų (12V/2A) juostelę, kurią įmanoma valdyti AURA programine įranga.

Garbę palaikyti 3200+ MHz (OC) DDR4 non-ECC modulius „Asus“ atiduoda trečios kartos T-topologijai, nors tokį maksimalų dažnį prie X370 mikroschemų rinkinio linkę nurodyti ir konkurentai, kurie nesiremia T topologija arba ją vadina tiesiog kitaip. Į keturis vienpusį užraktą turinčius lizdus galima sutalpinti iki 64 GB operatyvios atminties, tačiau kuo tankesni DRAM moduliai naudojami ir kuo daugiau lizdų užimama, tuo mažesnė tikimybė pasiekti bent oficialius 2666 MHz. „Crosshair“ neturi DRAM spartinimo metu atsiradusias problemas galinčio išspręsti MemOk! mygtuko, tačiau lizduose tebėra integruotos SCP ir OCP apsaugos.

Po pažinties su M9H, apvalus „3D Mount“ lizdas nebėra didelė naujiena. „Crosshair“ montažinė plokštė iš viso turi du tokius lizdus: šalia ATX24V ir M.2 lizdų. „3D Mount“ skirti 3D spausdintuvu pagamintų detalių tvirtinimui. „Asus“ siūlo iš partnerio „Shapeways“ užsisakyti arba patiems pasigaminti tokius aksesuarus, kaip PSU kabelių uždengėjus ar ventiliatorių laikiklius virš M.2 lizdo.

Aplink ATX24V lizdą yra ir naudingesnių priedų, kurie gali sudominti ne tik tuos, kurie rūpinasi galutine pagrindinės plokštės išvaizda. Galvoje turime įtampų matavimo taškus ir vidinę USB 3.1 (10 Gb/s) galvutę, kuri pagrinde valdoma X370 mikroschemų rinkinio. Smagu matyti, kad „Asus“ neapsiribojo dėti šį funkcionalumą didinantį mazgą vien į aukštos klasės „Intel“ pagrindines plokštes.

„Asus“ flagmanas turi vieną ir tuo pačiu pagrindinį M.2 (32 Gb/s) lizdą, kurio pozicija nėra visiškai optimali. Visgi, geriau integruotas M.2 lizdas po mikroschemų rinkinio radiatoriumi nei tarp dviejų pagrindinių PCI-Express x16 lizdų. Pageidaujama pozicija – virš pirmojo PCIe x16 lizdo. Į M.2 gali būti statomas maksimalaus 110 mm ilgio SATA/PCI-Express SSD kaupiklis. M.2 linijos nesusietos su jokiais kitais mazgais: nei su SATA, nei su PCI-Express lizdais. „Asus“ nutarė vartotojui duoti aštuonis RAID 0, 1, 10 masyvus palaikančius įprastus SATA III lizdus (6 Gb/s), neformuojant SATA Express. Visi jie valdomi X370 mikroschemų rinkinio. Prie SATA randame išskirtinį baltos spalvos lizdą. Pastarasis skirtas skysčiu aušinamos sistemos tėkmės sekimui, o šalia esantis 2-pin lizdas padeda nustatyti įeinančio ir išeinančio skysčio temperatūrą. Tame pačiame PCB kampe sumontuota antroji RGB LED galvutė, ROG_EXT galvutė išoriniams ROG aksesuarams, USB 3.0 jungtis ir specialus 4-pin W_PUMP lizdas (3 A/36 W). Visų kitų 4-pin lizdų stipris siekia 1 A arba 12 W.

 

Savo ruožtu PCI-Express lizdai tarp savęs dalinasi pralaidumu. Du sustiprinti ir RGB apšvietimą turintys PCI-Express 3.0 x16 lizdai gali veikti x8/x8 elektriniu režimu arba 16x/x0 konfigūracija funkcionuojant tik esančiam aukščiau. Trečiasis mechaninis x16 lizdas atitinka tik elektrines PCI-Express 2.0 x4 specifikacijas, todėl jame statyti trečią „Radeon“ nėra prasmės. „Crosshair“ palaiko tiek 2-way SLI, tiek 2-way „CrossFire X“. PCI-Express 2.0 x16 lizdas pralaidumu dalinasi su kitais likusiais trimis PCIe 2.0 x1 lizdais. Efektyvesnio vaizdo plokščių aušinimo sumetimais „Asus“ apgalvotai išdėstė pagrindinius lizdus toliau vienas nuo kito, tačiau nesugebėjo parinkti geresnės vietos baterijai, kurios neišėmus vaizdo plokštės ištraukti nepavyks.

Crosshair turi keturis on-board mygtukus: įprastinius įjungimo/išjungimo ir perkrovimo, taip pat „Safe Mode“ BIOS nustatymus parenkantį „Safe Boot“ mygtuką bei „ReTry“ mygtuką, kurio paspaudimas prilygsta perkrovimui išjungiant maitinimo šaltinį. „Slow Mode“ slankiklis sumažina BCLK daugiklį, siekiant stabilizuoti sistemą. Motininėje plokštėje taip pat integruotas specialus „Pro Clock“ lustas, dirbantis išvien su TPU ir leidžiantis keisti BCLK magistralės dažnį bei tuo pačiu siekti didesnio nei 3200 MHz DRAM dažnio (o dabar dar didesnio). „Asus“ skelbia, kad išskirtiniais atvejais BCLK magistralė gali siekti net 650 MHz dažnį, tačiau realūs testavimai parodė, jog stabilios lubos gerokai žemesnės (~120-130 MHz).

Aštuonių kanalų „SupremeFX“ garso širdis - „Realtek ALC1220“ kodekas, pasiekiantis 113 dBA SNR įėjime ir 120 dBA SNR išėjime. Didžioji dalis garso posistemės komponentų uždengti nuo I/O panelės besitęsiančiu plastmasiniu gaubtu. „Hero“ taipogi naudoja pripažinimo sulaukusį 24 bitų ESS 9023P DAC‘ą. Į ausines išvestam garsui sustiprinti panaudotas „Texas Instruments R4580“ stiprintuvas, turintis gebėti pamaitinti 600 omų ausines. Kuo kokybiškesnio garso formavimą užbaigia top klasės „Nichicon“ kondensatoriai ir nuo bendro PCB izoliuota garso zona.

Galinė panelė turi keturis USB 2.0 ir net aštuonis USB 3.0 lizdus, taip pat A ir C tipo USB 3.1 (10 Gb/s) portus, valdomus papildomų „ASMedia“ (ASM1543 + ASM1143) valdiklių. X370 mikroschemų rinkiniui neturint gigabitinio tinklo, juo pasirinktas „Intel i211-AT“. RJ-45 lizdas turi „LANGuard“ savybę, kuri apsaugo net nuo 15 kV elektrostatinės iškrovos, kai įprastiniai sprendimai atsparūs tik 6-iems kilovoltams. UEFI BIOS nustatymus galima anuliuoti CLR_CMOS mygtuku, o antrasis mygtukas, pasinaudojant USB 2.0 lizdu, skirtas BIOS „ištraukimui“ į atmintinuką be būtinybės įjungti sistemą. Nuėmus apsauginį I/O zonos gaubtą, geriau pamatomas M.2 lizdas papildomam Wi-Fi moduliui. Garso išvestys, kaip ir USB lizdai, turi apsaugą nuo elektrostatinės iškrovos.

UEFI BIOS

Testavimo pavyzdys atkeliavo su viena pirmųjų 0608 UEFI BIOS versija, kurios net nėra oficialioje „Asus“ svetainėje. Savo ruožtu mes pasirinkome 9945 beta BIOS versiją, kuri paremta naujausiu AGESA 1.0.0.6 mikrokodo pagrindu. Pagrindinis šio atnaujinimo arkliukas – įdiegti nauji 26 parametrai (nustatymai) DRAM moduliams, įskaitant 3333, 3466, 3600, 3733, 3866 ir 4000 MHz daugiklius. Savaime suprantama, pagerintas ir bendras suderinamumas. Nors tai tėra beta versija, kuri, visų pirma, gali būti net nestabili, mes negalėjome atsispirti pagundai patikrinti, ar 3600 MHz dažniui sertifikuoti G.SKILL „Trident Z“ moduliai veiks „Crosshair“ pagrindinėje plokštėje pilnu pajėgumu, t.y. išsvajotu 3600 MHz dažniu. Kaip ir „Asus“ aukščiausios klasės „Intel“ motininės plokštės, „Crosshair“ naudoja talpų 128 Mbit „American Megatrends“ ROM‘ą.

Vartotojas pirmiausiai įkeliamas ne į supaprastintą „EZ Mode“ langą, o į „Main“ skiltį. Tai kiek neįprasta, nes ROG serijos pagrindinės plokštės pasižymi savybe savininką iškart įvesti į „Extreme Tweaker“ skiltį. Grafinė vartotojo sąsaja nuspalvinta mums įprasčiausia raudona spalva. „Asus“ nesiryžta jos pakeisti į pilkus atspalvius, nors ROG pagrindinės plokštės savo išvaizdą pradėjusios keisti jau senokai. Nustatymai suskirstyti į septynias skiltis: „My Favorites“, „Main“, „Extreme Tweaker“, „Advanced“, „Monitor“, „Boot“ ir „Tool“.

Pradžiai grįžkime į „EZ Mode“ režimą. Pateikiamos informacijos kiekis ir atliekamų pakeitimų skaičius praktiškai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos buvome įpratę matyti LGA 1151 lizdo pagrindinėse plokštėse. Sužinome UEFI BIOS versiją, procesoriaus dažnį, DRAM kiekį ir dažnį, prie kurio SATA lizdo prijungtas koks informacijos kaupiklis. Realiu metu atnaujinamos procesoriaus ir pagrindinės plokštės temperatūros, CPU įtampa, prijungtų ventiliatorių sūkiai. Vartotojas gali pasirinkti vieną iš trijų (Quiet, Performance, Energy Saving) operacinių režimų, pakeisti „boot“ seką arba išsišaukti „Q-Fan Control“ panelę su galimu PWM arba DC valdymu. Procesoriaus ir sisteminiams ventiliatoriams priskirti keli sukonfigūruoti profiliai, kurių neturi AIO/W_PUMP+. Esame šiek tiek nemaloniai nustebę, kad „Asus“ apjungė šiuos du kištukus į vieną, tačiau matome naują opciją, leidžiančią išvien optimizuoti visus ventiliatorius. Pagrindinis skirtumas nuo M9H – galimybės greitai aktyvuoti XMP profilį nebuvimas. „Crosshair“ kol kas nepalaiko ir derivatyvo A-XMP.

 

Nustatymų eiliškumas „Extreme Tweaker“ skiltyje labai panašus į tai, ką matėme M9H BIOS‘e: spartinimo profiliai, BCLK nustatymai (minimalus daugiklio žingsnelis 0,25x), keletas kitų pagrindinių CPU nustatymų, DRAM dažnio nustatymai, didžiosios sub-sekcijos ir paskiausiai įtampos.

G.SKILL „Trident Z“ atmintis automatiški buvo nustatyta dirbti 2133 MHz dažniu. Nesant XMP ir siekiant palengvinti spartesnius DRAM modulius turinčių savininkų gyvenimą „Asus“ integravo penkis D.O.C.P. profilius, kuriuose integruotos (optimalios) BCLK ir atminties daugiklio kombinacijos bandant pasiekti XMP užkoduotą dažnį. Patys labiau esame įpratę viską atlikti rankiniu būdu, todėl ties šiais profiliais neapsistojome bandydami „Trident Z“ modulius priversti veikti 3600 MHz dažniu, tačiau bent teoriškai D.O.C.P. Su „Standard“ profiliu, pasitelkiant 100 MHz BCLK, dažnis su vėlinimo laikais buvo nustatyti teisingai. D.O.C.P 1/5 profiliai į XMP jau taikė su 122 MHz BCLK. Kaip minėjome, maksimalus pasirenkamas DRAM dažnis 9945 beta BIOS‘e – 4000 MHz.

Tarp kitų pagrindinių nustatymų papuola SMT ir „Precision Boost“/XFR technologijų valdymas, taip pat specifiniai profiliai tam tikriems testams, kaip AIDA/„Geekbench“ ar „CineBench“ 11.5/15. Skilties pabaigoje turime svarbiausias CPU Core, CPU SOC, DRAM įtampas. Pirmoms dviem galima parinkti „offset“ reikšmes.

Nuo šiol „DRAM Timing Control“ sub-sekcijoje randama bent 25-iais daugiau su operatyviąja atmintimi susijusiais nustatymais. Viena iš didžiausių naujienų – CR (Command Rate) valdymas, su galimomis 1T/2T opcijomis. Lyginant su M9H pagrindine plokšte pagrindinių vėlinimo laikų konfigūravimas tikslesnis – „RAS Precharge“ nėra apjungtas su RAS to „CAS Delay“. Nustatymai abiem moduliams bendri.

„External Digi+ Power Control“ sub-sekcijoje išdėstyti su VRM grandine susiję nustatymai, suteikiant galimybę padidinti CPU Core/SOC ir DRAM talpas bei išlyginti CPU Core/SOC realias įtampas apkrovos metu pasitelkiant LLC (Load Line Calibration). Tam skirti penki lygiai.

Panašu, kad „Tweakers Paradise“ sub-sekcija gali praversti prieš paskutinį patepimą tik nepriekaištingai išstudijavusiam elektrinius „Ryzen“/X370 mazgus.

„Advanced“ sekcija sudaryta iš ne vieno sub-folderio, kuriuose patalpinti pagrindinės plokštės mazgų ir trečių šalių valdiklių nustatymai. Užėjus į „CPU Configuration“ galime nustatyti mažai kam girdėtus NX, SVM režimus. „Onboard Devices Configuration“ sub-folderyje galima atjungti integruotą garso posistemį, trečių šalių USB 3.1 valdiklius, pasirinkti M.2 lizdo režimą, nustatyti mechaninių PCI-Express x16 elektrinius pralaidumus ir režimus (GEN 1/2/3).

Dalis naudingų CPU parametrų integruota į AMD CBS sub-folderį. Pavyzdžiui, galimybė valdyti aktyvių branduolių skaičių ir energijos taupymo/maksimalios spartos P-States gaires, kurių pagalba galima spartinti „Ryzen“ be BCLK daugiklio keitimo.

„Monitor“ skiltis neša informaciją apie mazgų temperatūras, ventiliatorių sūkius bei pagrindinių linijų įtampas. Kaip visada galima atlikti išplėstinį ventiliatorių konfigūravimą pasitelkiant „Q-Fan Control“.

Įrankių skyriuje randamas „EZ-Flash 3“ leidžia atnaujinti UEFI BIOS ne tik su prijungtu atmintinuku, bet ir pasitelkiant interneto prieigą, taip išvengiant būtinybės užeiti į OS aplinką. Papildomai turime OC profiliams skirtą „Asus Overclocking Profile“, informaciją apie DRAM modulius pateikiantį „SPD Information“, galimybę be papildomos programinės įrangos išvalyti SSD kaupiklį (angl. Secure Erase), informaciją, kokiu elektriniu režimu dirba įdiegta vaizdo plokštė ir atskirą sub-folderį OC panelės konfigūracijai. Pastarasis priedas įsigyjamas atskirai.

 

 

 

Ar realu peržengti 3200 MHz DRAM dažnį?

„Crosshair“ mūsų G.SKILL modulius, galinčius dirbti 3600 MHz dažniu, automatiškai atpažino kaip 2133 MHz atmintį. Buvo parinkti CL15 vėlinimo laikai. Pradėjome kilsteldami dažnį iškart per porą pakopų, iki 2666 MHz, prieš tai nustatę darbinę įtampą iš 1,2 v į 1,35 v. Toliau sekė 2933 MHz/CL16, 3200 MHz/CL16 ir 3466 MHz/CL18 MHz. Sistema startuodavo ir pasiekdavo darbalaukį be problemų. Liko 3600 MHz.

Patys nenorėjome tikėti, bet ir moduliams veikiant 3600 MHz dažniu buvo iš pirmo karto patekta į darbalaukį. Niuansas tik tas, kad vėlinimo laikai laisvesni (CL18). Mažiname iki CL16, perkrauname sistemą ir vėl matome darbalaukį. Atminties stabilumui jautrus „Hyper Pi“ 1M testas neiššaukia BSOD, tačiau išmeta skaičiavimo klaidą. Nusprendžiame šiek tiek padidinti modulių įtampą – iki 1,4 v, nes CPU SOC įtampa, kuri vaidina svarbią rolę ieškant didžiausio DRAM dažnio, ir taip siekia 1,2 v. Šios ribos be LN2 aušinimo patariama neviršyti, nors be milžiniškos apkrovos, ypač kai pats R7 1700 nespartintas, „NZXT Kraken X62“ tikrai nepaves.

Ryzen R7 1700 spartinimas/testavimas

Kiekvienas R7 1700 procesorius turėtų nesunkiai pasiekti 3,9 GHz, bent 3,8 GHz tai tikrai. Mūsų tikslas 3,9 GHz. Pradedame su pakankamai konservatyvia 1,35 v įtampa. Nepraėjus pusvalandžiui nuo „Prime95“ paleidimo randame sistemą nulūžusią. Ekranėlyje dega klaidos kodas 8, kuris, remiantis kitų internautų patirtimi, atsiranda dėl per mažos CPU įtampos. Bandome 1,375 v kartu su trečio lygio LLC, duodančią plius/minus stabilią, nešokinėjančią, 1,375 v įtampą.

Nors sistemą laikome atvirame stende, temperatūros pavydėtinai žemos. „Crosshair“ VRM grandinės temperatūra laikėsi 55-57 °C ribose, o spartintas R7 1700 neperžengė 45 °C „Kraken X62“ ventiliatoriams sukantis vos 900-1000 RPM.

Vaizdo plokšte pasirinkta „Asus ROG STRIX GeForce GTX 1070 O8G-GAMING“, turinti vieną didžiausių branduolio Boost dažnių (1962 - 1987 MHz). Naudojamos tuo metu naujausios GeForce 382.53 WHQL tvarkyklės. Žaidimai testuojami dukart 1080p raiškoje, suskaičiuojant fps vidurkį bei 1 proc. ir 0,1 proc. mažiausių fps reikšmių vidurkius su OCAT arba FRAPS įrankiais. Kai nenaudojamas integruotas testavimo įrankis, sesija trunka 120 sekundžių. Ten kur yra palaikymas, naudojamas DirectX 12 arba „Vulkan“ API. SMT technologija, kaip ir HT atitikmuo „Core i7-6700K“ procesoriuje, aktyvuota.

Kaip jau supratote, šįkart aplenksime testus, kuriuos rasdavote įprastinėse pagrindinių plokščių apžvalgose. Visgi, vieno testo atsisakyti nesinori - tai RMAA. „Crosshair“ jame įžūliai susišluoja visus įmanomus rekordus: triukšmo lygis -105 dBA, dinaminis diapazonas - visi 107 dBA! Rekordiškai gera ir harmoninio iškraipymo reikšmė, siekianti vos 0,0018 %.

Testavimo sistemą sudarė:

  • Procesorius: AMD Ryzen R7 1700 / Intel Core i7-6700K
  • Pagrindinė plokštė: Asus ROG Crosshair VI Hero / Asus ROG Maximus VIII Extreme
  • RAM atmintis: G.SKILL Trident Z DDR4 2x 8 GB 3600 MHz CL16
  • Vaizdo plokštė: Asus ROG STRIX GeForce GTX 1070 O8G-GAMING
  • SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 120 GB
  • HDD: Seagate Surveillance 6 TB 7200 RPM
  • Maitinimo šaltinis: Be Quiet! Dark Power Pro 10 550 W
  • Monitorius: Dell U2311H
  • Operacinė sistema: Windows 10 Home

 

 

Rezultatai: Battlefield 1, Dirt 4

Rezultatai: DOOM, Hitman, GTA V

Rezultatai: Mafia III, Mass Effect: Andromeda, Prey

Rezultatai: Rise of the Tomb Rider, The Witcher 3: Wild Hunt

Išvados

Pradėkime nuo to, be ko nebūtų šios palyginamosios apžvalgos tarp „Ryzen R7 1700“ ir „Core i7-6700K“. Kurį laiką galvojome, kokį dažnį suteikti „Intel“ procesoriui ir galiausiai priėmėme sprendimą, jog jis turėtų dirbti 4,2 GHz dažniu. Dažnis daugiau nei santūrus, tačiau toks pasirinkimas mums leidžia „susintetinti“ „Core i7-7700“ procesorių. Šis, kaip ir „Ryzen R7 1700“, kainuoja ~330 eurų.

Apie G.SKILL „Trident Z“ atminties modulius nebekalbėsime – jie jau įrodė „Intel Z170“ platformoje galintys dirbti kvapą gniaužiančiu 3800 MHz dažniu. Kur kas didesnis iššūkis 3600 MHz naujojoje AMD AM4 platformoje. Kai kas gali pasūkioti pirštą prie smilkinio, juk daug kas neišjudina operatyvios atminties virš 2400 MHz, tačiau mes turime viską, ko reikia: itin sparčią DDR4 atmintį su „Samsung“ B-die lustais, AM4 platformos flagmanę ROG Crosshair VI Hero iš „Asus“ pusės ir AGESA 1.0.0.6 mikrokodu paremtą naujausią 9945 BIOS‘ą, kuris maksimalų palaikomą DRAM dažnį padidina nuo 3200 MHz iki 4000 MHz. Kadangi apžvalgos ruošimo metu prieinamas tik beta versijos 9945 BIOS‘as, mes nuogastaujame, jog galime susidurti su tam tikrais nesklandumais ar klaidomis arba net nepasiekti gamyklinio „Trident Z“ modulių dažnio, t.y. 3600 MHz.

Mūsų tikslas nebuvo klaidų ieškojimas beta BIOS‘e, tačiau kiek nustatymų teko patikrinti, tiek, panašu, visi funkcionavo tinkamai. Įtarimą sukėlė tik operatyvios atminties „Command Rate“ režimas, kurį nesėkmingai bandėme pakeisti iš gamyklinio 1T į 2T. Tai yra viena iš 26 naujų DRAM funkcijų, atsiradusių kartu su AGESA 1.0.0.6. Yra nemenka tikimybė, kad CM2T niekada ar bent kol kas ir neveiks, nes neoficialiais duomenimis būtent 1T režimu dirba „Infinity Fabric“ sąsaja, jungianti Ryzen CCX blokus. Pasitelkti 2T buvo bandoma tam, kad būtų pasiektas darbalaukis DRAM moduliams dirbant 3733 MHz dažniu. Kaip jau supratote, „Asus ROG Crosshair VI Hero“ pagrindinė plokštė leido pasiekti 3600 MHz/CL16. Mažas niuansas, jog visiško stabilumo garantui prireikė gamyklinę 1,35 v DRAM įtampą kilstelti iki 1,4 v.

Tai yra pirmoji mūsų bandyta AMD platformai skirta „Asus“ pagrindinė plokštė, tačiau UEFI BIOS‘e jaučiamės labai komfortabiliai. To priežastis – nepasikeitęs struktūrinis, labai logiškas, išdėstymas nuo Intel pagrindinių plokščių, nors didžioji dalis nustatymų visai kiti. Orientuotis taip pat lengva kaip ir atlikti pakitimus. Kur vartotojas beužeis, jį dešinėje visada lydi tablo su naudinga informacija, pelė juda sklandžiai, nustatymams pakeisti naudojami du būdai: arba iššokanti lentelė su pasirinkimais, arba tiesioginis verčių įrašymas. Kadangi viskas taip pat puiku, kaip ir „Intel“ skirtuose UEFI BIOS, tai reiškia, kad „Asus“ ir toliau šioje srityje diktuoja madas. Tikėtina, kad tą patį gali daryti ir aparatinė ROG Crosshair VI Hero dalis. Smulkią kritiką sudaro „Asus“ nemokėjimas iškelti tarp pagrindinių PCI-Express x16 lizdų nuolat esančią bateriją kur nors kitur ir tikimybė (dėl ne optimalios M.2 lizdo pozicijos, kai naudojamąsi SLI/„CrossFire“), kad gali perkaisti NVMe kaupiklis. Tai nesunkiai atsveria integruotas BCLK dažnio generatorius, vidinis USB 3.1 (10 GB/s) kištukas, taip pat faktas, kad svarbiausi komponentai ir sąsajos nesidalina tarp savęs bendru pralaidumu, o viena masyviausių tarp visų AM4 pagrindinių plokščių 12-os fazių VRM grandinė neviršijo 60 °C paspartinus R7 1700 iki 3,9 GHz. Spartinimo procedūros metu mums nė karto neprireikė CLR_CMOS mygtuko. ROG ir taupymas vienas su kitu nieko bendro neturintys žodžiai, tačiau „Asus“ pasielgė labai apgalvotai ir padarė šią pagrindinę plokštę suderinamą su AM3(+) aušintuvais. Turite senesnį, bet mėgstamą aušintuvą, kuriam nesukurtas AM4 kronšteinas, kaip kad mes turime „Cooler Master Eisberg 240L Prestige“, arba nėra noro mokėti už papildomą kronšteiną neseniai įsigytam aušintuvui? ROG Crosshair VI Hero čia turi pranašumą, kurio neturi joks kitas modelis. Paprastai visuomet būtent „Asus“ atitekdavo brangiausios pagrindinės plokštės titulas (kokia platforma tai bebūtų), tačiau šįkart kainuodama ~260 eurų „Crosshair“ to titulo neatneša. Ir tai turbūt gerai.

Nežinome, kas labiausiai gelbėjo „Ryzen“. Ar 3600 MHz G.SKILL atmintis, ar maksimalūs nustatymai su naudotais AA kraštų glotininimais, tačiau konkurencijos pamatėme daugiau nei tikėjomės, ypač atsižvelgiant į 1920 x 1080 rezoliuciją. Kas manė išvysti i7-6700K/i7-7700 vienvaldystę - to tikrai nepamatė. Iš dešimties tikrintų žaidimų akivaizdų pranašumą „Intel“ pademonstravo tik keletoje: „Hitman“ ir GTA V vidutinės spartos pranašumas atitinkamai siekė 16 ir 9 %, tačiau pereinant prie 1 % blogiausių fps reikšmių vidurkio apčiuopiamas pranašumas (+25 %) išlaikytas tik „Hitman“ žaidime. Žiūrint toliau į minimalias 0,1/1 % fps reikšmes, i7-6700K/i7-7700 aiškų dominavimą parodo trečiame žaidime, „The Witcher 3: Wild Hunt“. Čia įgyjama 30 % ir 64 % persvara. „Intel“ pusei galima atiduoti ir „Prey“, kuriame matuojant minimalių 0,1/1 % fps reikšmių vidurkį pranašumas siekia 10-14 %.

Daug kam gali būti sunku patikėti, bet porą pergalių į savo kišenę įsidėjo ir „Ryzen R7 1700“. „Mafia III“ žaidimo vidutinė sparta didesnė 6 procentais, tačiau skambiausia pergalė pasiekta naujausioje „Mass Effect“ dalyje: +17 % skaičiuojant 1 % blogiausių fps reikšmių vidurkį ir įspūdingi +235 % skaičiuojant 0,1 % blogiausių fps reikšmių vidurkį. Dalinį laimėjimą R7 1700 procesoriui galima priskirti ir DOOM šaudyklėje, nes geresnė 0,1 % min fps vertė nusveria gerokai mažesnę „Intel“ persvarą matuojant vidutinę spartą. Likusiuose trijuose žaidimuose iš esmės galima fiksuoti lygiąsias.

Techniškai i7-6700K/i7-7700 yra spartesnis, dėl to ginčytis nereikia, tačiau pilnam įtikinimui to nepakanka. Atskirti kada naudojamas kuris procesorius taip pat sunku kaip tą patį padaryti su SSD kaupikliais. Dar sunkiau pastebėti, ar greitesnė LCD matrica rodo 90 Hz/fps ar 92 Hz/fps, 92 Hz/fps ar 95 Hz/fps. Net ir specifiniais atvejais, kai Core i7-6700K/i7-7700 turi teoriškai apčiuopiamą pranašumą, tikrai ne kiekvienas pasakys čia 104 Hz/fps ar 120 Hz/fps. Žaidimų arenoje turimą pranašumą dar reikia paversti vartotojui praktiškai apčiuopiamu dalyku. Manome, kad panašių dalykų nereikia „perkonvertuoti“, pavyzdžiui, render'inant. Greičiausiai daug paprasčiau pajusti skirtumą ar buvo užtrukta 3 minutes, ar 3:50?




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technews.lt
Technews.lt
(14)
(5)
(9)

Komentarai (7)