Dėl sukčiavimo su ekologinių testų rezultatais Volkswagen vadovas Martinas Vinterkornas liko be darbo (bet su milžiniška pensija), o pačiam koncernui tai atsiėjo >20 mlrd € rinkos kapitalizacijos bei padarė nepataisomą žalą reputacijai. Tačiau kur kas įdomesnis kitas klausimas: kas dar, be Volkswageno, nuo automobilių gamintojo veiksmų nukentės?

Analitikai pažymi, kad viena iš skandalo aukų gali tapti Vokietijos ekonomika.

„Netikėtai Volkswagen tapo didesne grėsme Vokietijos ekonomikai, nei Graikijos skolų krizė“, – tvirtina ING vyr. ekonomistas Carstenas Brzeskis.

Automobilių gamyba – svarbus ekonomikos sektorius, kuriame dirba apie 775 tūkst. žmonių – ta beveik 2 % visų dirbančiųjų. Be to, automobiliai ir atsarginės dalys jiems – sėkmingiausia Vokietijos eksporto prekė: jai tenka €200 mlrd, arba beveik 20 % viso eksporto. „Jei automobilių pardavimai mažės, tai atsilieps pardavėjams, o drauge ir visai ekonomikai“, – sako analitikas iš Berlyno Martinas Gornigas. Beje, kai kurie ekspertai skatina nepervertinti galimų pasekmių.

„Nemanau, kad visa automobilių pramonė sugrius, – tvirtina pagrindinis Commerzbank ekonomistas Jorgas Kremeris. – Dėl vienos kompanijos recesija neištiks“.

Kaip bebūtų, pažymi Reuters, įvykis su VW pasėjo tarp vokiečių kompanijų nerimą, kad šis skandalas turės domino efektą, ir gali neigiamai paveikti „pagaminta Vokietijoje“ prekės ženklą, o tai reiškia – visą verslą bendrai. Dar vienas verslininkus neraminantis faktorius, – tai, kad jei anksčia Vokietijos ekonomika turėjo priešintis išorės grėsmėms (pavyzdžiui, Kinijos augimo sulėtėjimu), tai dabar pasirodė, kad pavojus gal kilti ir iš užnugario.

Be Vokietijos ekonomikos, nuo Volkswageno veiksmų nukentės dyzelinių automobilių rinka. Be to, skandalas įvyko netinkamiausiu šiai rinkai momentu, pabrėžia Financial Times.

„Reakcija į skandalą su VW taps katalizatoriumi, paspartinančiu dyzelių rinkos mažėjimą Europoje ir sustabdys [augimą] JAV, – prognozuoja Bernstein Research analitikas Maxas Wobertonas. – Dabar reguliatoriai bus kur kas konservatyvesni, kai reikės ką nors leisti, o realiomis sąlygomis dyzeliniams varikliams atitikti reglamentą gali būti pernelyg sudėtinga ar pernelyg brangu“.

Tai gali tapti katastrofa Europos automobilių gamintojams, kurie per pastaruosius 15 metų į dyzelines technologijas investavo dešimtis milijardų eurų. Pasak FT, tokių gamintojų, kaip BMW ir Daimler, dyzelinių automobilių pardavimai sudaro 81 % ir 71 % atitinkamai (Europoje), Volvo – 90 %, prancūziškų markių – >50 %.

Ira Solomonova, World Press rubrikos redaktorė

Įkandin dyzelinių automobilių neišvengiamai nukentės platinos rinka, rašo Bloomberg. 44 % šio metalo paklausos sudaro kenksmingų medžiagų išmetamosiose dujose mažinimo įrangos gamintojai, konkrečiai – dyzelinių variklių.

„Platinos rinkoje jau buvo juntamos neigiamos nuotaikos. Nerimauta dėl dyzelinių automobilių prognozių, ir dabar nuogąstavimai tik sustiprės dėl to, kas vyksta su Volkswagenu“, – sako Pillipas Newmanas, Londone įsikūrusios konsultavimo firmos Metals Focus direktorius.

Platinos kainos per dvi dienas, nuo rugsėjo 21-osios, sumažėjo 4,7 % – daugiau, nei bet kurio kito metalo kaina. Daugiausia platinos pasaulyje išgauna ir eksportuoja Pietų Afrikos respublika.

Ира Соломонова
slon.ru

Komentarai (4)