Žemynas plyšta perpus. Atsiras naujas vandenynas. Prasidėjo nesustabdomas procesas ()
Plyšys Afrikoje plečiasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Afrikoje vyksta reikšmingi geologiniai pokyčiai, kurie ateityje gali lemti Somalio pusiasalio atsiskyrimą nuo likusio žemyno. Rytų Afrika jau seniai yra intensyvių geologinių procesų zona. Mokslininkai analizuoja, kaip sudėtingi tektoniniai judesiai gali paversti Somalio pusiasalį sala, o kartu suformuoti ir naują vandenyną.
Plyšys Afrikoje plečiasi
Nors iš pirmo žvilgsnio nematyti įspūdingų reiškinių, tokių kaip ugnikalnių išsiveržimai ar stiprūs žemės drebėjimai, giliuose Žemės sluoksniuose vyksta esminiai procesai. Tektoniniai judesiai per milijonus metų gali sukelti milžiniškų permainų – būtent tokia perspektyva laukia Afrikos žemyno.
|
Fiziniuose Afrikos žemėlapiuose vis aiškiau ryškėja Rytų Afrikos lūžių zona (rifto zona). Ją sudaro du pagrindiniai plyšiai, besidriekiantys per Etiopiją ir Keniją bei nuo Ugandos iki Malavio.
Geologinės Afrikos perspektyvos
Kompiuterinės simuliacijos, pagrįstos palydovų duomenimis, rodo, kad Afrikos žemynas tempiasi. Astenosferoje – viršutiniame mantijos sluoksnyje, kurio storis siekia apie 100 km – vyksta deformacijos, darančios spaudimą litosferai. Pastarojo sluoksnio storis svyruoja nuo 10 iki 100 kilometrų, o kai įtampa pasiekia kritinę ribą, paviršiuje atsiranda įtrūkimų.
Žemynų judėjimo dinamika
Žemynai keičia savo padėtį dėl tektoninių plokščių aktyvumo. Šis procesas, vadinamas plokščių tektonika, apima tokius reiškinius kaip žemynų driftas (slinkimas), subdukcija (pasmukimas) ir transformacija. Šie geologiniai procesai formuoja Žemę milijonus metų, darydami tiesioginę įtaką sausumos kontūrams ir jų vietai pasaulyje.
