Pastebėtas jau antras objektas, į Saulės sistemą patekęs iš tarpžvaigždinės erdvės (Video)  ()

Astronomai mano pastebėję jau antrą objektą, kuris į Saulės sistemą pateko iš tarpžvaigždinės erdvės – veikiausiai iš kitos žvaigždės sistemos. Nors šis objektas vis dar yra toli, manoma, kad jis vėliau šiais metais praskris ties Marsu, rašo „Science Alert“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2019-09-14 Pastebėtas jau antras objektas, į Saulės sistemą patekęs iš tarpžvaigždinės erdvės (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Astronomai dėl savo įtarimo, jog tai yra tarpžvaigždinis objektas, nėra visiškai užtikrinti, tačiau įtarimas yra labai stiprus: šiuo metu tikimybė, kad objektas, registruotas kaip kometa C/2019 Q4 (Borisovas) yra tarpžvaigždinis, vertinama kaip didesnė už tikimybę, kad jis yra „vietinės kilmės“.

Pirmasis kada nors užfiksuotas tarpžvaigždinis objektas yra paslaptingas cigaro formos kūnas Oumuamua, apie kurį buvo prikurta daug mitų ir fantazijų. Jis pro Saulės sistemą praskriejo 2017 metais.

Mėgėjas astronomas iš Ukrainos, Genadijus Borisovas, galimai yra pirmas žmogus, pastebėjęs C/2019 Q4 – tai įvyko rugpjūčio 30 dieną.

Nuo tos dienos astronomai ėmėsi rinkti duomenis apie kosminio objekto judėjimą ir bandyti nusakyti jo judėjimo erdve pobūdį, numatyti jo tolesnę trajektoriją bei nustatyti kilmę.

„Tai yra labai įdomu – dabar praktiškai visi mes nusukome akis nuo savo įprastinių projektų“, – sakė Europos pietų observatorijos astronomas Olivier Hainaut.

O.Hainaut priklausė tarptautinei astronomų grupei, tyrinėjusiai Oumuamua asteroidą, kai šis prieš dvejus metus praskriejo pro Saulės sistemą.

„Pagrindinis skirtumas tarp Oumuamua ir šio asteroido yra tas, jog šiuo kartu žinią apie šį objektą gavome labai, labai iš anksto. Dabar astronomai yra kur kas geriau pasiruošę“, – sakė astronomas.

Ankstyvosios nuotraukos rodo, kad C/2019 Q4 turi nedidelę iš dulkių sudarytą uodegą. Tai yra išskirtinis kometos požymis – juose esama ledo, kuris, artėjant prie žvaigždės, įkaitinamas, todėl kometa pradeda į aplinką spjaudyti dujas ir savo gruntą.

Būtent dulkės gali palengvinti C/2019 Q4 stebėjimą, lyginant su Oumuamua: jos labai gerai atspindi Saulės šviesą.

O tai mokslininkams gali padėti paprasčiau nustatyti šio kūno sudėtį, nes teleskopiniai instrumentai gali „paragauti“ atspindimą šviesą ir pagal ją nustatyti atspindinčio objekto cheminę sudėtį.

„Turime šį tą, kas gimė ties kita žvaigžde ir dabar keliauja link mūsų. Geriau už tai yra tik zondo nusiuntimas į kitos žvaigždės sistemą“, – sakė O.Hainaut.

Kol kas panašu, kad šios kometos kelias yra hiperbolės formos, nors astronomai tvirtina, kad norint ją patikslinti reikia daugiau stebėjimo duomenų. Labbiausiai jiems reikia patikslinti C/2019 Q4 orbitos ekscentriškumą.

„Paklaidos ribos yra tokios, kad vis dar tikėtina, jog jis yra iš Saulės sistemos. Tačiau tos ribos traukiasi mums surenkant vis daugiau duomenų ir pagal ekscentriškumą šis objektas atrodo tarpžvaigždinės kilmės“, – sakė O.Hainaut. Kometos judėjimo greitis ir jos dulkių debesis taip pat yra savybės, kurios turėtų būti labiau būdingos tarpžvaigždiniam objektui.

„Kažką tiksliau galėsime pasakyti gal po kelių dienų ar savaičių. Bet gali būti, kad net ir turint pačius geriausius duomenis mums pritrūks informacijos. Tai erzina“, – aiškino astronomas.

Kai 2017 m. spalį per 24 mln. kilometrų nuo žemės praskriejo Oumuamua, astronomai iš anksto neturėjo nė užuominos, kad atvyksta toks ypatingas svečias.

„Anuokart turėjome skubiai susiderinti teleskopų naudojimo laiką. Šį kartą esame pasirengę“, – sakė O.Hainaut.

Jei C/2019 Q4 iš tiesų yra tarpžvaigždinės kilmės, jis artimiausią Saulei savo kelionės tašką pasieks gruodį, astronomams jis bus matomas iki maždaug 2021 metų sausio.

O.Hainaut su kolegomis įtartinojo objekto stebėjimui jau išrikiavo keletą nedidelių teleskopų, tačiau astronomas tvirtina, kad norėtų į C/2019 Q4 nukreipti „viską“. Todėl jis su kolegomis bando gauti laiko, per kurį galėtų naudotis „didžiaisiais žaisliukais“ – VLT teleskopu Čilėje, Kecko observatorija, Gemini teleskopu Havajuose ir kitais.

Jis sakė, kad vienas iš kolegų jau baigia „poliruoti pasilūlymą“ pasinaudoti ir Hubble kosminio teleskopo galimybėmis, o kiti bendraminčiai bando suderinti dviejų NASA infraraudonųjų spindulių spektro teleskopų – „Spitzer“ ir WISE – panaudojimą.

Mokslininkai atsargūs

Ir nors daugybė astronomų yra labai susijaudinę dėl C/2019 Q4 tapatybės, norint patvirtinti jo tarpžvaigždinę kilmę būtina atlikti daugiau darbo.

„Tai nėra pirmas objektas nuo 2017/1I, geriau žinomo Oumuamua vardu, kurio orbita yra hiperbolinė“, – sakė Karalienės universiteto Belfaste (JK) planetų astronomė Michele Bannister.

M.Bannister pažymėjo, kad esant tokiems ribotiems stebėjimų duomenims tikrai gali pasirodyti, kad objektas juda reta tarpžvaigždine orbita, tačiau vėliau gali išaiškėti, jog jo orbita apsiriboja Saulės sistema.

„Kartais tereikia palaukti dangaus judesių. Ir atlikti daugiau stebėjimų“, – teigė mokslininkė.

Šiuo metu vykdyti stebėjimus nėra taip paprasta, teigia O.Hainaut. C/2019 Q4 šiuo metu yra arti Saulės, dėl ko jis atsiduria netoli Žemės horizonto. O tai savo ruožtu astronomams palieka labai siaurą stebėjimui tinkamo laiko langą prieš pat aušrą.

„Jį įžiūrėti sunku, tačiau astrometrijos veiksmus vykdo patys geriausi specialistai, bandantys išmatuoti kometos poziciją danguje. Prieš pateikiant užtikrintas išvadas gali prireikti kelių dienų ar kelių savaičių“, – sakė mokslininkas.

Ir jei iš tiesų paaiškės, kad C/2019 Q4 kilmė yra tarpžvaigždinė, atsivertų didesnis langas O.Hainaut siūlomai misijai – į kosmosą iškelti robotizuotus zondus, kurie ateityje galėtų bandyti perimti panašaus tipo objektus.

„Viena iš tokios misijos problemų – nežinojimas kiek tokių objektų yra. Jei sugebėsime juos rasti tik kas šimtą metų, tai planuoti tokią kometų perėmimo misiją būtų sunku“, – svarstė astronomas.

Bet jei tokių objektų iki Saulės sistemos atskrenda kas metus ar kelis, tuomet astronomai netgi galėtų rinktis, kurį iš jų gaudyti.

„Šis atradimas iškelia galimybę, kad galėtume sau leisti palaukti vienus-kitus metus, kol surastume tinkamą objektą, o ne griebti pirmą pastebėtą po misijos suorganizavimo“, – teigė O.Hainaut.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(14)
(2)
(12)

Komentarai ()