Giljotina – išrasta visai ne prancūzų: kodėl galvų kirsdinimas buvo toks populiarus ir kur dar ir šiandien tai daroma? ()
Nors Dr. Josephas Ignace Guillotinas neišrado mirties bausmės vykdymo prietaiso, kuris puikuojasi jo pavarde, bet būtent jis pasiūlė standartizuotą mirties bausmės vykdymo metodą Prancūzijoje – kaip greitą ir neskausmingą mirties bausmės vykdymą, kuriam nereikėtų ypatingų įgūdžių.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panašus prietaisas, pavadinimu „Halifax Gibbet“ buvo naudojamas Anglijoje dar nuo 1286 metų – 500 metų anksčiau nei pirmoji mirties bausmė, įvykdyta giljotina. Tuo tarpu Edinburge (Škotija) giljotinos versija, pavadinimu „Maiden“, buvo naudojama nuo XVI iki XVIII amžiaus.
Iki giljotinos išradimo kilmingiems žmonėms mirties bausmė būdavo įvykdoma nukirsdinimu – kadangi tai buvo ne tokia praktiška mirties įvykdymo priemonė kaip pakorimas ar sudeginimas ant laužo. Nukirsdinimas tuo metu buvo laikomas žmogiškiausiu mirties įvykdymo metodu. Tuo tarpu senovės graikai ir romėnai nukirsdinimą laikė mažiau garbinga ir mažiau skausminga mirtimi. Anglijoje nukirsdinimas buvo laikomas kilmingųjų privilegija.
Giljotina nukirsdinimą pavertė masiniu reiškiniu tiesiogine šio žodžio prasme. Per 13 mėnesių laikotarpį tarp 1793 metų gegužės ir 1794 metų birželio mėnesio Paryžiuje galvos buvo nukirsdintos ne mažiau nei 1225 žmonėms. Prancūzijos revoliucijos metu nukirsdinti buvo beveik visi prancūzų aristokratai.
Nors giljotinos naudojimas niekada nebuvo teisėtas JAV, šis mirties įrankis buvo plačiai naudojamas Europoje ir Azijoje – ir iki pat šiol yra naudojamas artimųjų Rytų šalyse.
