Kaip „ekstremalus“ piliečių mokslas keičia pasaulį: visus nustebinę Londono tyrimai, Kamerūno gobšuolių sutramdymas ir daugybė kitų pavyzdžių  ()

Piliečių moks­las, kai pa­pras­ti žmo­nės pa­de­da moks­li­nin­kams, – nuo­stabi praktika. Ta­čiau dar šau­niau, kai pi­lie­čiai moks­lą pa­ima į savo rankas. Ir ne uni­ver­si­te­tų bi­blio­te­kų len­ty­no­se dul­kan­tį, o čia ir dabar gy­ve­ni­mą kei­čian­tį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasaulyje įvairiomis formomis plintantis piliečių mokslas (angl., citizen science) – mokslo forma, kai realiuose tyrimuose dalyvauja, duomenis renka ir analizuoja ne profesionalūs tyrėjai, opaprasti piliečiai, su „profesionaliu“ mokslu turintys mažai ką bendro.

Entuziastai renka duomenis apie oro sąlygas, iškritusį sniegą ar net žemės drebėjimus savo aplinkoje, buriuotojai matuoja planktono lygį vandenyne savadarbiais matavimo diskais, išmanieji telefonai pritaikomi šviesos taršai, akustiniam užterštumui matuoti, o šie duomenys siunčiami mokslininkams, atliekantiems plataus masto tyrimus.

Internete gausu ir piliečių mokslo žaidimų, kuriuose kovojama su maliarija, analizuojami moksliniai Alzheimerio ligos duomenys, ar identifikuojamos galaktikos. Apie tokias – piliečių kibermokslo (angl.,citizen cyberscience) – iniciatyvas jau rašėme ir ankstesniame serijos straipsnyje. Tačiau piliečių mokslo spektro gale – dar kitokie piliečių atliekami tyrimai, atskiras judėjimas. Tai – ekstremalus piliečių mokslas (angl.,extreme citizen science).

Kas tas ekstremalus piliečių mokslas?

Nors „ekstremalus“ iš pirmo žvilgsnio gali asocijuotis su „pavojingu“, ekstremalus piliečių mokslas su ypatingu pavojumi (pvz., anakondų nasrų tyrinėjimu!) dažniausiai nesusijęs. Taip vadinama „kraštutinė“, daugiausiai „laisvių“ ir veikimo erdvių turinti piliečių mokslo forma, kai mokslas beveik išskirtinai kuriamas kartu su bendruomenėmis arba net pačių piliečių, ir visai nebūtinai yra susijęs su „profesionalių“ mokslininkų veikla.

Pavyzdžiui, nors Galaxy Zoo – kultiniame piliečių mokslo projekte – piliečiai mokslininkai (angl., citizen scientists) tiria tikrus mokslo duomenis, bei inicijuoja įspūdingus mokslo atradimus, piliečių indėlis čia tik dalinis. Apie piliečių suklasifikuotas galaktikas galutines išvadas daro už projektą atsakingi profesionalūs mokslininkai, astronomai. Piliečių mokslininkų surinktus ar apdorotus duomenis ir jų nulemtus atradimus jie skelbia moksliniuose straipsniuose. Dažnai šie straipsniai publikuojami kartu su piliečiais mokslininkais – jų vardus ar slapyvardžius įtraukiant į bendraautorių sąrašus. Nors, deja, ne visada.

Be to, tokiuose projektuose kaip Galaxy Zoo, Malaria Spot ir kt., profesionalūs mokslininkai rūpinasi ir naujų duomenų gavimu, jų perdavimu piliečiams. Žinoma, jog tikrai nuostabi proga kiekvienam prisidėti prie mokslo progreso. Juolab, taip galima prisidėti prie tyrimų, kurių savo virtuvėje vienas niekaip neatliksi, pvz., ieškoti vaistų nuo vėžio Reverse The Odds projekte. Kartu ir smagus laisvalaikio praleidimas – tai paliudytų ir daugybė piliečių mokslo žaidimų, pvz., Foldit, EteRNA, Genes in Space ir kt., žaidėjai. Vis dėl to, piliečiai mokslininkai šiuose projektuose – mokslo savanoriai, o ne lygūs mokslinio proceso kūrėjai.

Skirtingi piliečių mokslo projektai aprėpia skirtingas mokslinio proceso fazes. Pvz., Secchi disk projektas – tik duomenų rinkimo fazę; Zooniverse klasifikavimo projektai – tik analizės fazę; Foldit žaidimas – sudėtingesnių duomenų vizualizacijos ir analizės fazę. Ekstremalaus piliečių mokslo projektuose piliečiai dalyvauja visose fazėse – nuo mokslinės problemos (aktualaus klausimo) suformulavimo, duomenų rinkimo ir analizės, iki rezultatų pritaikymo, pvz., politiniams sprendimams. Tokių priemonių pavyzdžiai – Mapping for change ir Sapelli programos. Diagrama sudaryta pagal M. Haklay pranešimą „Extreme Citizen Science – Public Participation in Scientific Research“, 2012.

Ekstremalaus piliečių mokslo idėja daug platesnė. Piliečiai – bet kokių bendruomenių atstovai – turi teisę ir privalo turėti galimybes patys kelti sau rūpimus klausimus (pvz., ar mūsų rajone oras užterštas?), atlikti mokslo eksperimentus, duomenų rinkimą, ir šiuos duomenis panaudoti savo aplinkai keisti, net daryti įtaką politiniams sprendimams. Pagal tokį modelį, piliečiai dalyvauja visose mokslinio tyrimo stadijose – nuo problemos suformulavimo iki rezultatų pritaikymo.

Pigios ir paprastos priemonės – įtaka politikai ir visuomenės sveikatai

Vienas iš tokio „ekstremalaus“ mokslo pavyzdžių – bendruomenių inicijuotas oro užterštumo matavimas savo aplinkoje. Pavyzdžiui, Londono centre gyvenančios bendruomenės jau ne vienus metus dalyvauja „Mokslas mieste“ (angl., Science in the City) programoje. Dalyviai matuoja užterštumą nebrangiais difuziniais mėgintuvėliais savo balkonuose, gatvėse ir pan. Šiuos duomenis jie perkelia į Mapping for Change programos žemėlapius, taip atskleisdami tikrąją oro užterštumo azoto oksidais situaciją Londone.

Pirmieji šio piliečių mokslo projekto metu surinkti duomenys šokiravo visus – oro užterštumo lygis kai kuriose Londone gatvėse dvigubai viršijo leistinas Europos Sąjungos nustatytas normas.

Rezultatais dalinamasi suinstitucijomis, atsakingomis už aplinkos apsaugą ir oro kokybę Londone. Pačių gyventojų teigimu, tikrų duomenų turėjimas padeda aiškiai išsakyti savo nerimą dėl aplinkos užterštumo bei reikalauti pokyčių, politikos pakeitimo, griežtesnio eismo reguliavimo ir pan. Taip bendruomenės vykdomas piliečių mokslas padeda pasiekti realių pokyčių.

Visiems prieinamos priemonės – reali įtaka mokslui, aplinkai ir politikai

Difuziniai mėgintuvėliai – viena iš paprastų, pigiai kainuojančių ir lengvai prieinamų priemonių, naudojamų ekstremalaus piliečių mokslo projektams įgyvendinti. Panašių priemonių ir daugiau.

Pavyzdžiui, Public Lab – „pasidaryk pats“ aplinkos mokslo bendruomenė – yra sukūrusi ne vieną lengvai pagaminamą įrenginį aplinkai stebėti. Vienas įspūdingiausių – fotografavimas iš oro, balionais ir aitvarais, prilygstantis palydovų darytoms nuotraukoms.

Tokį „palydovinį“ fotoaparatą gali susikonstruoti kiekvienas. Tereikia helio pripildyto baliono arba aitvaro, fotokameros arba telefono, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu arba užstatyti „timelapse“ režimą, kad fotografuotų kas tam tikrą laiką, plastikinio butelio apsaugai nuo oro permainų, ir viskas – jau galite atlikti savo „palydovinius“ stebėjimus rūpimoje vietoje. Detalesnį aprašą galima rasti ir Public Lab puslapyje.

Pasidalinkite su draugais
(15)
(3)
(12)

Komentarai ()