10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–23)  ()

1: Rekordinis kvantinis susietumas;

2: Senoji duona kasdieninė;

3: Drebanti Meksika atsiveria;

4: Kas galima Jupiteriui;

5: „Moraliai leistini“ kūdikiai;

6: Deimantiniai požemiai;

7: SilicisX;

8: Greičiausias suktukas;

9: Ištiesinta plazma;

10:Dramatiškas srovių lėtėjimas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-07-23 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–23)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Kinijos mokslininkai pasiekė stulbinamą kvantinio susietumo rekordą

Fizikai sugebėjo į 6 susietus fotonus sutalpinti po 3 kubitus, taip sukurdami 18 kubitų sistemą. Kuo tai nuostabu? Kvantiniuose kompiuteriuose naudojamais elementariais informacijos vienetais, kvantiniais bitais – kubitais – skaičiavimus galima atlikti daug efektyviau, nei įprastais kompiuteriais. Kvantiniai kompiuteriai dar yra pačioje vystymosi pradžioje, ir tokie pasiekimai, kaip šis Kinijos Mokslo ir technologijos universiteto (USTC) sugebėjimas supakuoti tiek daug kubitų į tiek mažai dalelių, atveria naujus kelius.
Anksčiau, jei būtų norima sukurti 18 kubitų, tektų sukurti 18 susietų dalelių, po 1 kubitą, o tai lėtas procesas.
Netgi šiame eksperimente, kol buvo susieti 6 fotonai, reikėjo laukti „daug sekundžių“ – o kompiuterių pasaulyje tai jau amžinybė, nes kiekvienam skaičiavimui susietumas turi būti sukurtas iš naujo. O kiekvienos susietos dalelės pridėjimas utrunka ilgiau, nei prieš tai buvusios, tad pridedant po vieną kubitą, tai būtų visiškai beprasmiška.
Tyrėjai susietose dalelėse (šiuo atveju – fotonuose) tris kubitus sutalpino, pasinaudodami fotonų laisvės laipsniais.
Toks išdėstymas ateityje gali suteikti galimybę atlikti skaičiavimus, kurie buvo apsvarstyti tik teoriškai ir niekados neišbandyti.

www.livescience.com

2:
  Archeologai aptiko duoną, kuri 4000 metų senesnė už žemdirbystę

Tradiciškai istorikai ir archeologai duoną sieja su žemdirbystės aušra – kai žmonės pradėjo kultūrinti tokius augalus kaip kviečiai, auginti juos ir iš jų gaminti miltus. Radinys senoviniame Vidurio Rytų akmens statinyje duonos kepimą nukėlė dar 4000 metų į praeitį

phys.orgtechnologijos.lt

3:
  Žemės drebėjimas Meksikoje atvėrė niekam nežinomą slaptą statinį

Dažniausiai žemės drebėjimai linksniuojami dėl savo griaunamosios galios, bet vienas žemės drebėjimas Meksikoje archeologams buvo nepaprastai naudingas: jis atvėrė slaptą šventyklą, kuri šimtus metų tūnojo piramidės viduje.

cnn.comtechnologijos.lt

4:
  Mokslininkai aptiko tuziną naujų Jupiterio palydovų

Rasta dvylika naujų Jupiterio palydovų — 11 „normalių“ ir vieną „keistuolį“. Taip žinomų Jupiterio palydovų skaičius pakilo iki 79 — Saulės sistemojen daugiau neturi niekas.

carnegiescience.edutechnologijos.lt

5:
  Etikos komitetas sako, kad genetiškai modifikuotų kūdikių kūrimas yra „moraliai leistinas“

Nuffieldo bioetikos taryba (NCB), nepriklausoma JK organizacija, analizuojanti etines biologijos ir medicinos problemas, paskelbė pranešimą apie žmogaus genomo redagavimą ir dauginimąsi.
Pranešime skelbiama, kad žmonių embrionų, spermos ar kiaušinėlių redagavimas „morališkai leistinas“, jei redagavimas iš embriono kilusioms kartoms „nepablogina būsenos, nepadidina diskriminacijos ar atskirties visuomenėje“. NCB pranešime neteigiama, kad turėtume redaguoti embrionus tik terapiniais tikslais, tad, etikos požiūriu, kosmetinės redagavimo priežastys yra pateisinamos. Tačiau pranešimas jokiu būdu nesiūlo beatodairiškai imtis embrionų redagavimo – dar būtina atlikti daugiau tyrimų, nustatyti saugumo standartus, viešai apsvarstyti technologijos naudojimą ir galimas pasekmes. Be to, reikia įvertinti potencialias grėsmes individams, jų grupėms ar visuomenei bei sukurti stebėjimo ir nenumatytų pasekmių pasireiškimų sprendimo sistemą.
NCB nerašo įstatymų ir nenustato standartų, tačiau jos rekomendacijos svarios, tad, nors iki vaiko iš redaguoto embriono gimimo dar praeis ne vieni metai, NCB „žalia šviesa“ yra daug žadantis ženklas norintiems sukurti savo svajonių kūdikį.

gizmodo.com




6:
  Garso bangomis aptikti giliai glūdinčių deimantų klodai

Žemės gelmėse gali glūdėti daugiau nei kvadrilijonas tonų deimanto, tvirtina Masačusetso technologijų instituto (MIT) ir kitų mokslo įstaigų specialistai. Tačiau vargu ar šios žinios paskatins deimantų karštinę – mokslininkai numato, kad brangakmeniai slypi daugiau nei 160 km gylyje po planetos paviršiumi, o žmogus net dešimtadalio šio atstumo nėra nusikapstęs gilyn, rašo phys.org.

phys.orgtechnologijos.lt

(8)
(2)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: