10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–17)  (1)

1: Nutrūkusi tūkstantmetė taika;

2: #seniausias_piešinys;

3: Vandenyje tirpstanti žuvis;

4: Uždaryta observatorija;

5: Lobis lobis lobis…;

6: Į karą su šiukšlėmis;

7: Detaliausioji Antarktida ;

8: Naujas protingas žvilgsnis į FRB;

9: Antimaterija be diskriminacijos;

10: Kita stotelė – Mėnulis.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-09-17 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–17)  (1)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Žmonės tūkstančius metų gyveno kartu su didžiausiais paukščiais

Žmonės įtariami didžiausio kada nors gyvenusio paukščio nužudymu. Kaip bebūtų, nauji duomenys rodo, kad jie kartu pragyveno ne vieną tūkstantmetį.
Senovinių išnykusių epiornitų (Aepyornis ir Mullerornis) kauluose, rastuose Madagaskaro pelkėse, aptiktos įpjovos, įkartos ir įskilimai tikriausiai yra medžioklės ir darinėjimo pėdsakai, teigiama naujame Science Advances publikuotame straipsnyje.
Epiornitai buvo beveik 3 metrų aukščio ir svėrė pusę tonos.BBC Earth.
Nors mokslininkai įtarė, kad rūšį išnaikino žmonės, jie nežinojo, kiek mūsų priešistoriniai protėviai gyveno su šiais gigantiškais paukščiai. Įpjovos parodė, kad žmonės į Madagaskaro salą atvyko daugiau nei 6 000 metų anksčiau, nei manyta iki šiol.
Epiornitų kaulų datavimas radioaktyviosios anglies metodu parodė, kad žmonės į salą atvyko prieš ~10 500 metų.
Didžioji dalis Madagaskaro megafaunos — epiornitai, begemotai, gigantiški vėžliai ir gigantiški lemūrai išnaikinti mažiau, nei prieš 1 000 metų.
Tačiau dabar mokslininkai žino, kad žmonės su epiornitais ir kitomis dabar išnykusiomis rūšimis kartu gyveno ilgiau nei 9 000 metų, ir didžiąją šio periodo dalį jų neigiama įtaka gyvybės įvairovei buvo ribota. Galbūt, norint suprasti tokį milžinišką salos bioįvairovės sunykimą, reikia radikaliai kitokios išnykimo teorijos.
Tebėra neaišku, kas buvo tie pirmieji atvykę priešistoriniai žmonės; jų buvimą žymi tik įpjovos ir įbrėžimai.

www.livescience.comtechnologijos.lt

2:
  Seniausias pasaulyje piešinys

PAR ir Prancūzijos archeologai rado senesnį, nei 70 000 metų piešinį. Jis labai primena iš socialinių tinklų mums įprastą grotažymę.
Piešinys aptiktas PAR esančiame Blombos urve. Jis intensyviai tiriamas jau nuo 2011 metų, kai joje rado gabalėlį smulkiagrūdžio titnago – silkrito – gabalėlį. Akmens amžius – nuo 73 iki 77 tūkstančių metų. Būtent ant jos mokslininkai aptiko groteles primenančias linijas.
Piešinio cheminė analizė parodė, kad jos nubrėžtos ochra. Šis gamtinis mineralas – su moliu susimaišės geležies oksido hidratas. Senovėje iš ją sutrindavo į miltelius ir naudojo kaip natūralų dažą. Staiga nutrūkstančios linijos liudija, kad rastas akmuo tikriausiai yra dalis didesnio ir sudėtingesnio piešinio, kurio kitų dalių mokslininkai dar nerado.
Piešinys iš Blombos urvo nupieštas 30 tūkstančių metų anksčiau, nei ankstesni radiniai, kurie ilga buvo laikomi seniausiais. Be to, mokslininkai mano, kad piešinius ant akmens PAR nupiešė būtent Homo Sapiens. Tai nedera su prielaida, kad prieš 60–70 tūkstančių metų piešti galėjo tik neandertaliečiai.

www.nature.comtechnologijos.lt

3:
  Nepaliečiama žuvis

Peru-Čilės lovį tyrinėjantys mokslininkai ~8000 metrų gylyje aptiko anksčiau mokslui nežinomas žuvis – mėlyną, rožinę ir violetinę Atacamos gleiviažuves (taip jos laikinai pavadintos pagal aptikimo vietą). Jos ypatingos tuo, kad tam tikromis sąlygomis ištirpsta vandenyje.
Atacama kūne labai mažai kaulų – didžiąją jos dalį sudaro lipni medžiaga, kuri formą gauna tik didžiuliame slėgyje – kai mokslininkai ją ištraukė į paviršių, ji tiesiog ištirpo. Gelmėje Atacama jaučiasi puikiai ir nebijo plėšrūnų: jie giliau, nei 6 km jų paprasčiausiai nebūna. Pati tankiausia Atacama kūno struktūra – vidinės ausies kaulai, padedantys išlaikyti pusiausvyrą.
Atacama žuvis galima laikyti tolimais Marianų salų gleiviažuvių – giliausiai (8-9 km gylyje) gyvenančios žuvies – giminaičiais.
Atacama – dar vienas jūrų gyventojų tyrimo žingsnis. Kol kas ištirta penktadalis vandenyno dengiamo ploto, ir daugiausiai žinome apie gan negiliai gyvenančias rūšis. Tiesa, savybė ištirpti mažesniame slėgyje tyrimus akivaizdžiai apsunkina.

qz.com

4:
  Nepateikusi jokio paaiškinimo, FTB staiga uždarė vieną observatoriją

JAV Naujosios Meksikos valstijoje įsikūręs „Sunspot Solar Observatory“ mokslo centras rugsėjo 6 dieną staiga buvo uždarytas. Toks pat likimas ištiko ir netoliese esantį pašto skyrių. Įstaigos neatidarytos iki šiol ir niekas nežino, kas nutiko. Po teritoriją vaikšto FTB agentai, ratus danguje suka „Blackhawk“ sraigtasparnis ir jokios informacijos.

www.livescience.comtechnologijos.lt

5:
  Italijoje archeologai aptiko įspūdingą vėlyvosios Romos imperijos laikų lobį

Archeologai Šiaurės Italijoje aptiko įspūdingą lobį. Sename teatre jie rado indą, pilną auksinių monetų iš vėlyvosios Romos imperijos laikų. Vertingas lobis buvo aptiktas Cressoni teatre Komo mieste, kuris yra netoli Milano.

www.ancient-origins.nettechnologijos.lt




6:
  Kontroversiškasis plastiko atliekų rinktuvas pradėjo pirmąją kelionę į vandenyną

Idėja išvalyti vandenynus 24 metų amžiaus išradėjas iš Nyderlandų užsidegė būdamas 16-os, kai nardė Viduržemio jūroje ir pamatė daugiau plastikinių maišelių negu žuvų. Siekdami pamėginti išvalyti didžiausią pasaulyje šiukšlių sankaupą Ramiajame vandenyne, inžinieriai įrengs šiukšlių surinktuvą, kuris rinks plastiko atliekas, plūduriuojančias tarp Kalifornijos ir Havajų.

technologijos.lt

(4)
(1)
(3)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: