Šalies mokytojai antradienio ryte surengė 2 val. trukmės įspėjamąjį streiką. Streike dalyvavo maždaug ketvirtadalis, t. y. virš 300 iš Lietuvoje esančių 1300 įstaigų, teigia protesto akciją rengiančios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Jo teigimu, tai visai neblogas skaičius, atsižvelgiant į visas dėtas pastangas užkirsti kelią streikui. „Skaičius pakankamas žinant, kiek bandyta gąsdinti ir klaidinti, – teigė A. Jurgelevičius. – Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad sprendžia profsąjungos keliamus klausimus, tačiau iš tiesų jie nesprendžiami, kaip kurie mokytojai tiki. Kai kuriuose miestuose merai, švietimų skyrių darbuotojai pasakė, kad streikų nebus. Dažnai mokyklų vadovai gąsdina, kad streikas sužlugdys mokymo procesą.“

Buvo savivaldybių, kurių pedagogai įspėjamajame streike nedalyvavo arba dalyvavo neaktyvai. Pavyzdžiui, dėl švietimo darbuotojų iš anksto skelbto įspėjamojo streiko tik keturiose Kauno mokyklose buvo sutrikdytas įprastinis darbo ritmas, rašo lrytas.lt.

Pusės Klaipėdos mokyklų moksleiviai antradienį neturėjo pirmų dviejų pamokų – šitaip dalis uostamiesčio pedagogų prisijungė prie visoje Lietuvoje vykstančio dviejų valandų įspėjamojo streiko. „Streike dalyvaus 22 uostamiesčio mokyklos. Ką tuo metu veikti mokiniams nusprendė kiekviena įstaiga individualiai“, – pirmadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė.

Klaipėdos rajone streikuoti planavo 13 mokyklų pedagogai, praneša ve.lt.

Vasario 9 dieną Vilniuje per LŠPS suvažiavimą įspėjamajam streikui pritarė per 15 tūkst. mokytojų.

Įspėjamojo streiko esmė – solidariai priminti valdžiai, kad jie privalo atsižvelgti į mokytojų keliamus reikalavimus ir būtinumą kalbėtis su žmonėmis. Įspėjamojo streiko metu sutartą laiką bus nevykdoma tiesioginė profesinė veikla, pedagogų atveju – nevedamos pamokos.

Streiko organizatoriai teigia, kad visi konstruktyvūs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pasiūlymai bei argumentai keisti ar kaip nors švelninti esamą situaciją lieka neišgirsti.

Pagrindiniai streikuojančiųjų reikalavimai yra šie:

1. Nedelsiant inicijuoti esminius dabartinės švietimo įstaigų finansavimo tvarkos (mokinio krepšelio metodikos) pakeitimus, nes ji šiuo metu neatlieka savo pagrindinės funkcijos – efektyviai naudojant švietimui skirtas lėšas, gerinti ugdymo kokybę.
2. Atidėti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos metmenų priėmimą iki tol, kol skaidriai sukurta darbo grupė paruoš alternatyvų dokumento projektą, kuris būtų suderintas su profesinėmis sąjungomis.
3. Koreguoti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma, kas padidintų darbuotojų socialinį saugumą.

Opozicija palaiko streiką

„Valdančiųjų pradėta švietimo ir mokslo reforma smarkiai pakenkė visoms švietimo sritims. Ne išimtis ir mokyklos. Mokytojo profesija nėra patraukli jaunimui, jos įvaizdis sumenkęs, o mokytojas neturi tinkamų socialinių garantijų. Per trejus metus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nieko nepadarė tam, kad ši situacija pasikeistų. Maža to, pažeisdamas susitarimo su švietimo darbuotojais reikalavimus, jis dar labiau pablogino jų padėtį“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Darbiečiai įsitikinę, kad mokyklų žlugdymas ir mokytojų engimas yra ne tas kelias, kuriuo turėtų eiti protinga Europos valstybė.

„Mes manome, kad švietimo ministras ir visa valdančioji koalicija turėtų atkreipti dėmesį ne tik į iškeltus mokytojų reikalavimus, bet ir į tai, apie ką nuolat kalba Seimo opozicija. Mums jau seniai kelia nerimą masiškas kaimo mokyklų uždarymas, bendras švietimo ir mokinių parengimo lygio kritimas. Manau, jog šiandienos streikas turėtų būti ženklas ministrui, kad jo vykdoma politika nėra tinkama“, – teigia V. Gapšys.

Komentarai (13)